Palata nr. 3

- vargšelis, suprantu, kodėl įsiuto...-nusišypsojo ir užtilo kažką mąstydama.- o pasikeitė nuo afganistano nors kažkiek?-paklausė, nes kalbėtis apie juos buvo daug geriau, negu apie monicą.

-nelabai... Danielius kaip Danielius. Muštis nepradėjo, keiktis irgi ne..
šyptelėjus, geriau apžiūrėjo visą palatą

- tai tada gerai... nors bendrai, dainuot išmoko,-nusišypsojo dabar jau tempdamasi antklodę tolyn, nes ėmė darytis per karšta.

-gal ir išmoko, bet man nedainuoja..
Gis truputį pasiskundė, gal Moncė kai sustiprės duos diedui velnių...

- nenorėk už dyką... tu šok, o jis tegul dainuoja,-nusišypsojus pasiūlė.

-oj ne... nemoku aš šokt..
Gis nusijuokus papurtė galvą, nes nu tikrai ne gabi šokiams buvo

- tada ką nors kitą sugalvok... jau žinau... eina sau, koks performansas būtų...-monica pakėlė ranką ir įsikando į kumštį, kad nepasidarytų negera nuo tokio baisaus mintyse iškilusio reginio.

-ir man papasakok, ir man...
Gis nusijuokė laukdama ką čia Moncė sugalvojo

- pameni, kokio meno tave mokiau aną vakarą? tai tu jį malonink, o jis tegul dainuoja...-tyliai sukikeno bandydama to neįsivaizduot.

-tu manęs nieko doro taip ir neišmokinai...
Gis greitai atmetė tokį pornūchiškai baisų performanco variantą, kaip gryną pošlybę

- žinau... bet saulyte, čia mokslo ir nėra, darai kaip tau atrodo. aš irgi nesu kažkokia profesionalė, jei nežinojai,-pasakė kiek susinervinus, nes ji giselei visą vakarą kalė į galvą, ne kaip čiulpt reikia, o kad reikia mylėt savo sužadėtinį ir ne vien iš jo beneficijų tikėtis, o giselė vistiek neįsikirto nichuja, kip rusai sako.

-gerai, Moni... užteks šitų baisių kalbų, vistiek niekad gyvenime neišdrįsiu..
Gis smarkiai papurtė galvą ir nuėjo atsisėst į šiek tiek tolėliau esantį fotelį

- ateik arčiau ką tau pasakysiu,-pasakė ir pasikvietė giselę artyn, nebežadėdama albėt apie tas jos baisias temas.

Gis pasiemusi lazdelę ir nenorėdama vargintis, nustūmė fotelį prie pat lovos ir nusimetusi batelius, patogiai įsitaisė, susikeldama kojas ant lovos.
- nu?

- mylėk danielį visada visada ir neleisk jam pamilt kitų... nedažnam pasiseka būt su savo meile, todėl tokių retenybių dar labiau švaistyt negalima...-pasakė giselei turbūt paveikta per ilgo buvimo su alexu.

-būtinai, bet tik jei tu pasistengsi paiimt Alexą.. žiauriai skamba, bet jei jis ne vyras, tai tu pabūk tas kuris ima viską į savo rankas.. taip negalima..
Gis labai rimtai palinkčiojo, nužiūrinėdama savo kojas

- aš su alexu visiškai ne prie ko, kalbant apie tave ir danielį. tieiog tu nebūk tokia kaip aš, o apie mane ir jį nekalbėk,-pasakė giselei gana piktokai dabar nusprendusi, kad kai prarado sūnų, nutrauks su alexu bet kokius paskutinius ryšius.

-aš neesu tokia kaip tu... jei norėčiau pabūt auka, tai liepčiau vargšui susirinkt daiktus ir valint gyvent pas Danielį, nes matai ji augina jo sūnu ir tt. ir t.t.
Gis irgi piktai atkirto, nes jei atrodė, kad Moncė visai dabar liūdesys vaikščiojantis pasidarys

- giseliukai, baik mane piršt su alex'u... aš jį myliu, tikrai, bet būt su juo nenoriu. neįsivaizduoju gyvenimo su juo, nepyk,-pasakė bičiulei ir šyptelėjo.

-nu ir gerai... rasim tau kitą..
Gis labai rimtai palinksėjo, taip susirasdama naują gyvenimo tikslą - rast Moncei gyvenimo vyrą, kuris būtų gražus, turtingas, protingas, mylintis ir geeeras.

- fuj, nenoriu aš jokių vyrų, su jais prasidėk, tai tuoj pat norės ženytis... alexas, charly...-pasakė vartydama akis labai nepatenkinta.

-šiaip vyrai seniau taip apie moteris kalbėdavos.. o dabar va žemė su dangum maišos.. nu baisu Moni, pripažink.
Gis liūdnai palingavo galvele, nes dabar rast gražią, protingą moteriškę kuri norėtų ženytis, labai jau sunku, tiesiog beveik neįmanoma.

- niekada netekėsiu, niekada niekada,-pasakė vis besičiupinėdama pilvą, tarsi nuo to įvyktų koks stebuklas.

-never say never! I will fight 'till forever....
Gis paniūniavo savo mėgstamiausio daininko dainelę, kuri tikrai labai graži ir prasminga buvo.

- fu, aš jau taip beveik paralyžiuota, o tu dar tą patį bandai padaryt su mano klausa,-nusipurtė moncė taip, kad net visur suskaudė.