Palata nr. 3

- O man tai šitoj lovoj vietos per mažai,-pasivartė ant vieno šono, ant kito, iš tikro jis čia vos telpa.

- Storulis tu esi, Alexai,-nusijuokė iš jo.

- Biškį,-sukikeno ir pažiūrėjo, ar Tayloras neatnešė kokių vaišių.

Atsiminęs padėjo Alexui maišelį saldainių.

- Tu dievs, Taylorai,-nusijuokė pamatęs saldainius.

- Žinau,-sukikeno apžvelgęs palatą.

- Tai kas gero vyko, kol nebuvau?-paklausė.

Alexas patraukė pečiais.
- Prakirto arteriją ir tas prakeiktas vilkolakis šone žaizdą padarė,-pasiėmęs saldainį vieną Tyalorui pasiūlė.

Alexas sukikeno.
- Patikėk, žiauru čia gulėt. Net seselės ne gražios,-atsiduso.

- Nu bet vistiek smagiau, kai liečia jauna ir graži seselė, o ne kokia tarka,-nusijuokė.

Alexas atsiduso.
- Ačiū, kad bent trumpam aplankei,-šyptelėjo.

- Iki,-atsiveikinęs atsiduso. Dieve, kaip jam čia nuobodu. O jei nebūtų aplankančių Danielės ir Tayloro, tai išvis iš nuobodulio padvėstų.

Vos atsidūręs ligoninėj, Alexas aprėkė visus iš eilės, kad išgelėbtų vargšę Monicą, kurią daktarai tuoj atėmė ir paguldė į šitą palatą. Tuo tarpu Alexėjus susinervinęs, nesusigaudydamas, pasimetęs ir išsigandęs, pirmyn atgal šliaužiojo aplink duris, klausinėdamas kiekvieno daktaro, seselės ir net valytojos apie Moncę.

kai ne po vienos, ne po dviejų ir net ne po trijų valandų daktarai pagaliau įsitikino, kad monicai niekuom daugiau nebepadėsi, tik leisi pasiilsėt po visų operacijų ir bjaurių dalykų, mergina po truputį ėmė gaivintis. akių pramerkti neišėjo, neko nesuprato, nesusigaudė ir nesusiejo, iš kur tas bjaurus vaistų kvapas, kas per erzinantis tolimas įrankių bei balsų skambesys ir kodėl jai visur skauda, iškyrus kairiąją pusę, kurios visai nejautė.

kai ne po vienos, ne po dviejų ir net ne po trijų valandų daktarai pagaliau įsitikino, kad monicai niekuom daugiau nebepadėsi, tik leisi pasiilsėt po visų operacijų ir bjaurių dalykų, mergina po truputį ėmė gaivintis. akių pramerkti neišėjo, neko nesuprato, nesusigaudė ir nesusiejo, iš kur tas bjaurus vaistų kvapas, kas per erzinantis tolimas įrankių bei balsų skambesys ir kodėl jai visur skauda, iškyrus kairiąją pusę, kurios visai nejautė.

Pagaliau įleistas į palatą, Alexas tyliai tyliai ten įžengė, stengdamasis nesutrukdyt Monicai ilsėtis. Atsisėdęs šalia, keletą sekundžių žiūrėjo į merginą, bet po to nusuko galvą, nes buvo per daug gaila ir baisu, o ypač tai, kad nespėjo jos išgelbėt, o trūko tiek nedaug.

monica dar apie 15 minučių taip kankinosi, nesuprasdama kas darosi. pagaliau sugebėjusi praverti akis, mergina šiek tiek pasuko galvą, bet nors vaizdas liejosi ir viskas buvo kaip per migla, moncė savo dešine, kurią pajudint sugebėjo, sugraibė alexo pirštus.

Alexas paėmė Monicą už rankos ir pakėlė akis į merginą. Nubraukęs plaukus užkritusius ant veido, skaudžiai atsiduso.

monica lėtai pamirksėjus vėl atsimerkė ir atsiduso. po truputį mergina pradėjo atsimint tą įvykį, bet viskas sukos taip lėtai, tarsi atskiri filmo kadrai.

Alexas žiūrėjo į Monicą ir mąstė, ką dabar derėtų sakyt. Užjaučiu arba kaip jauties, visai netiko, todėl jis nusprendė, kad dabar geriausia patylėt ir leist Monicai ilsėtis.