Palata nr. 12

Tayloras atsitempė Danielių vargšą tiesiai į operacinę, neklausydamas, ką jis jam sakė. Patenkintas savo samarietišku darbu, po visos egzekucijos įėjo į palatą.
- Nu va kaip fainai, susiuvo tau pilvuką ir jokie demonai nieko nebepadarys,-palinksėjo patenkintas.

Danielius kaip kokia skudurinė Onutė tampomas į Taylą žiūrėdamas pakraipė galvą žvilgsniu reiškiančiu 'degradavęs ir niekas jam nebepadės".
- Kaip tu nesupranti, susiuvai čia, tuoj pradėsiu kosėt savo plaučiais,-pavartė akis.

- Sugrūsim atgal ir suklijuosim plaučius,-palinkčiojo ir atsisėdo ant kėdutės.
- Klausyk, ką tu sau pasidarei?-paklausė.

- Juodoji magija Taylai, juodoji magija. Manai, žmones be jokios pagalbos prikeldavau? Aišku, kad mano draugam iš pragarėlio atlygio reikia, bet nemaniau, kad jiem manęs taip greit savo chebroj prireiks. Matai, aš toks kietas, kad net demonam manęs reikia,-nusijuokė.

- Visai nejuokinga čia. Tai negi nieko negalima padaryt? Man jau patiko turėt brolį,-susikryžiavęs rankas ant krūtinės, atsitiesė ir įsirėmė į sieną.

Danielius pažiūrėjo, kaip į palatą įėjo seselė ir nieko nesakius atsistojo kampe, žiūrėdama į lovą.
- Ne, jau viskas. O, matai tą seselę? Čia mano bičiulis, kuris padėjo Giselę ir Gabrielą prikelt, dabar jis rūpinas, kad man siūlės praplyštų ir naujos žaizdos atsivertų,-pasakęs pamojavo seselei. Tada atkišo dešinę Taylorui.
- Tai susitaikom?-paklausė.

Tayloras piktai pažiūrėjo į tą slaugę.
- Susitaikom,-šyptelėjęs paspaudė Danieliau ranką.
- Gal ką nors pakviest? Karlą, Giselę, Danielę... Herą?-paklausė.

- Ne, norėčiau nusibaigt vienas. Tik būtų gerai, kad surastum kokių nuskausminamųjų, jei nežliumbiu kaip maža mergaitė, tai nereiškia kad nieko nejaučiau, kai man drasko siūles ir ant nugaros pentagramas pjausto,-šyptelėjo.

- Gerai,-linktelėjo ir išėjo apiplėšt seselių.

- Labai gerai,-nulydėjo Taylorą akim ir pačiupinėjęs krutinę nusivalė lipnų raudoną skystį į patalynę ir užsimerkė.

- Danieliau, atnešiau nuskausminamų,-pasakė ir įsitempė į palatą Giselę.

Giselė atsisėdo ant pusės kėdės ir rankiojo pūkus nuo savo kojų.
-Labas.
Linktelėjo, kažkaip bijojosi jai dabar į jį žiūrėt. Niekada nemėgo dramų, bet jos gyvenimas buvo visai kaip televisia presenta rodo, tad turbūt išmoko jau susitaikyt.
-Aš labai apgailėstauju...

Danielius atmerkė akis ir piktai pažiūrėjo į Taylorą.
- Aš prašiau vaistų, o ne Giselės,-pasakė.

- Turiu ir jų,-pasakė ir pagavęs Danielių už rankos, surado veną ir sušvirkštė vaistus.
- Ir nebūk šunsnukis, baik apsimetinėt,-pridūrė ir išėjo iš palatos.

- Taylai, palauk, ateik trumpam!-sušuko.

- Ko?-paklausė priėjęs.

Danielius atsisėdo ir vožtelėjo Taylorui per marmūzę.
- Dieve, kaip seniai norėjau tą padaryt,-pakratęs kumštį vėl atsigulė ir atsisuko į Giselę.

Giselė taip keistai pažiūrėjo į šitą situaciją, bet gal čia kokia jų tradicija ar kas.. tai toliau sau nesmagiai tylėjo bandydama pasakyt ką protingo.

- Auuu,-pakraipė žadikaulį ir palinksėjęs išėjo.

- Tai dėl ko jis tave čia atitempė?-paklausė Giselės.

-gal jam pasirodė, kad tau manęs reikia, bet kai kurie žmonės juk mėgsta vienatvę..
Palinkčiojo bandydama taisiklingai kvėpuot, kad balsas nesilaužytų.
-žmonės sako, kad kai miršti patenki į dangų, dar sakė, kad ten ir mano sūnus, bet juk tai melas... kai miršti, tave tiesiog užkasa, o po to tu lėtai suyri... ir aš labai bijau... bijau, kad niekad jo nepažinsiu.. aš labai bijau, Danieli.
Palinkčiojo ir stipriai sumerkė akis, veidu pradėjo riedėt ašaros.

- Nevien suyri, aš kartą buvau miręs ir laimingai buvau vaiduoklis. Ir dabar niekas nežino, kur jis mane nusitemps,-parodė į seselę-demoną kampe.

-man labai gaila...
palinkčiojo dar galvojo apsvarstė galimybę įsikabint į tos ,,seselės" plaukus, bet kažkaip nelabai norėjo prasidėt su demonais.
-O ji turi čia taip stovėt?
Kažkaip nepatiko jai kai kažkas už nugaros stovėdavo.

- O man gaila, kad nieko neprisimeni,-pripažino ir žvilgtelėjo į kampą.
- Gal žiūri, kad nepabėgčiau, bet kur aš dabar nulėksiu...-nusišypsojo ir atsirėmė aukščiau į pagalvę.

-bjaurus jausmas... kai visi viską žino, o tu kaip kaušas sėdi ir nieko nesupranti..
dar pasitrynė savo patinusias akis. nusivalė tušuotas rankas į baltus šortus.
-bet dar gali man ką nors papasakot..
Palinksėjo ir vėl nusivalė akis.