Kažkokie laukai už miesto

-Tai gal iš penkių tada? Kaklas dar gausis, apvalesnis skaičius ir didesnis senis ,-linksi vyniodama, o tiksliau primesdama, kad vynioja ir veikia kažką. Niūniuoja tyliai dainelę kažkokią išsišiepus ir bando įsivaizduoti, kaip tas senis atrodys, kuris net ne senas bus.

- Ai, nu galim ir iš penkių. Padaryk tą kaklą, aš krūtinę užbaigsiu,-linksėdamas sutiko su idėja ir baigė kaklą.
- Pala, tuoj grįšiu, mašinoj lyg kosmetinė palinkta...-nubėgęs ėmė kuistis mašinoj, kažkokiam reikalui ieškodamas žmonos kosmetinės.

Sučiaupia lūpas tik, kad nesijuoktų, nes galvojo, kad Alexas dažosi.
-Ot vyrai šiais laikais.. -pati sau panosėj tyliai sumurma ir suridena tą rutulį, pasiremia šonu į tuos didesnius du, mat jie Šarlotei iki peties maždaug. Laukia dabar Alexo, galvodama, per kurią vietą jis pasidažęs.

Alexas neilgai trukęs, atvarė su lūpdažiu rankoj.
- Vis dėl to suklydau, kosmetinę ji palikus kitoj, čia tik šitą radau... Bet užteks,-nusijuokė ir paėmęs besmegenio galvą, pradėjo jam veidą piešt.

Atsitraukia, kad matytų, kaip veiksmas vyksta ir truputį prisidengus burną ranka kikena, nes juokingai atrodo tas besmegenis. Neša į transvestitą.

Dirbo Alexas susikaupęs, net liežuvį iškišęs. Kai pabaigė, atsuko besmegenio galvą Šarlotei.
- Na, kaip tau mūsų Makaroneleus?-nusijuokė rodydamas besmegenio veidą, su putliom raudonom lūpom, ir blakstienom ir net ausim su auskarais. Ir viskas raudonu lūpdažiu nupaišyta.

Šarlotė pamačius tokį vaizdelį kone sukrykščia.
-NESVEIKAS ,-pradeda juoktis ir priėjus vis dar kikendama apžiūrinėja jų Makaronvaikį kažkokį. -Gerai, uždėk galvą... -pasako ir vėl pradeda juoktis, net ašara ištrykšta.

- Palauk Charlotte, neskubėk...-nusijuokė ir lazdele ėmė atsargiai kraut kitas kūno dalis ant besmegenio. Galiausiai uždėjo galvą.
- Žinai, mum dabar reikia kepurės jam, šluotos, ir dar morkos vietoj nosies...-pasakė ir kažkaip reikšmingai atsisuko į toliau esančius gyventojų tvartus, daržines visokias.

Linkteli pritardama ir nuseka jo žvilgsniu.
-Manai ten bus? -paklausia žiūrėdama į tuos pastatus. Tuomet pasuka galvą į Alexą ir įdėmiai pažiūri.

- Jei nerasim šluotos, galim paimt ir šakę kokią...-nusijuokė gūžtelėjęs pečiais. Morkų ir kibirų kepurei tai tikrai turėjo būt.

-Gerai, einam ,-pasako labai rimtai, kaip kokia karvedė ir pradeda sniegu klampot pastatų link. Taip šalta, kad jau net karšta. Galvoja, ko ten gero jie ras.

Alexas pasileido eit paskui Charlottę.
- Iš kur to sniego šitiek prisninga?-bambėdamas ir aukštai keldamas kojas, tarsi gandras koks klampojo per pusnynus.- Dabar suprantu, kaip Kalėdų senelis jaučias...

-Tai užjausk Kalėdų bobutę su sijonu... -suraukus nosikę sumurma, mat visos kojos nušalusios Lottei. -Et, ne man Maskvoje gyventi, spėju grįšiu į Paryžių ,-pakraipo galvelę, nes tikrai labai jau šalta toj Maskvoj ir šiaip nelabai patinka čia Šarlotei. Klampoja toliau, o tie pastatai kaip neartėja, taip neartėja.

- Eik tu, Maskva geras miestas. Čia yra bažnyčia su spalvotais stogais. Čia galima Lenino mumiją pamatyt...-pasakojo Charlottei, kas gi čia gero. Pradėjo spartinti žingsnį, nes sušalo jau visas, nenorėjo mirt kur nors ganyklose.

-Bet čia ŠALTA, o ir šiaip nuobodu ,-pasako ir toliau eina, pajaučia, kad Alexas beveik į ją plakas.
-Aaaaa, nespėju ,-pradeda vos ne šokinėt per pusnis, kad tik nesusitrankytų jie.

- O vasarą karšta, fontanuos tenka maudytis, jei ne namie esi,-palinksėjo. O dėl neturėjimo ką veikt, norėjo pasakyt, kad čia galima daug gert, bet susilaikė kažkaip. Pasitraukė į šoną, kad nesusidaužtų su mergina ir tuoj ją aplenkė keliais žingsniais.

-Ėėėė, aš esu mūsų žygio vedlė ,-aplenkia jį patį ir užlenda panosėj, tyčia pradeda lėtai vilktis.
-Bet čia žmonės kažkaip beveik nesilinksmina ir šiaip čia mažai žmonių ,-pradeda dėstyt eidama prieky ir žiūrėdama po kojom.

- Tai reikia su žmonėm bendraut, ir jų nebus mažai,-nusijuokė ir vėl aplenkė Šarlotę, nepasitikėjo jos vadovavimu kažkaip.

-Aš nemėgstu taip sakant lįsti žmonėms į šikną ,-linkteli, jau geriau foreva aloun Šarlotė pabus, nei šiknalaižė. Pastumia Alexą truputį. -Ėi, gi sakiau nelenkt ,-prastumdžius vėl prieky atsiranda ir eina labai kietos feisą užsimetus. Jaučias kaip Nojus, gelbėjantis pasaulį.

- Nu nemanau, kad jei pasakysi kaimynei laba diena, tai lįsi į šikną,-nusijuokė ir atsidusęs, leido Charlottę vest Alexiuką kažkur į nežinę.

-Aš ne apie tai ,-pavarto akelėm. -Be to, tai kaimynų nesutinku, atskirtam name kažkokiam gyvenu ,-pagūžčioja pečiais ir eina apsipatenkinus, kad priekį gavo. Jau artėja link to pastato net.

- Aš irgi, bet ten oooo, gerų kaimynų yra. Uogienės man duoda visada,-palinksėjo. Atėjęs prie pastato, ištraukė lazdelę ir kažką sumurmėjęs, atrakino duris. Įėjęs, lazdelės gale uždegė įviesą ir ėmė žvalgytis.

Išsitraukia savo lazdelę, nes Lottė irgi nori pasirodyt, kad labai gražią turi. Užsidega ir pati kažkaip lemputę ten ir mosikuodama vaikšto.
-Tai gal tu padlaižys esi ,-gūžteli petukais ir dairos kokio įdomaus dalyko, bet čia vien gyvulių pašarai ir kiti tvartiški dalykai. Bent šakė egzistuoja. -Šakė tai yra, bet šluotos kol kas nematau ,-praneša ir dairosi toliau, kol kas neima tos šakės, jei netyčia šluotą pamatytų.

- Ne, mane kaimynai myli, nes aš mielas vaikas buvau,-palinksėjo. Rimtai mielas vaikas jis buvo, padėdavo visiem, užtat ir dabar jį visi myli, nors ir nebepadeda. Pasiėmė jis tą šakę, nusprendęs, kad šluotos turbūt nebus čia.

-BUVAI.. -prunkšteli ir dar apsisukdama aplink save apsidairo. -Jokių morkų čia nėra, bet kibiras yra ,-parodo lazdele į kibirą ir pakraipo lūpom, galvodama, iš ko gi nosį galima padaryti.