Alexo namelytis už miesto, prie miškiuko

Mažas mažas, su žydrom langinėm ir 190 centimetrų aukščio durim.

Atvaręs, Alexas atsirakino nykštuko dydžio namo duris. Praeidamas, dar aišku pylė galvą į per žemą staktą, bet ką padarysi, teks nuo šiol pasilenkt einant pro duris.
Viską susivilkęs į svetainę, per kurią pereidavo 5 žingsniais, išsitraukė iš lagamino, kuriam viskas tilpo, sofą gėlėtą kažkokią ir staliuką. Kažkokia lentyna prikalta prie sienos jau buvo, tai viską sukrovė ant jos ir nuėjo į šalia esančią kaptiorkę. Įsirengęs ten lovą, atsigulė ir ėmė skaityt fizikos knygas, didindamas savo erudiciją, kurios vistiek niekad neprireiks.

Po kiek laiko prisikaitęs kaip reikiant visokių kvantinių fizikų, atsistojo, mat ėmė urgzti pilvas. Ir tik tada Alexėjus prisiminė, kad valgyt tai nieko neatsinešė, nieko nenusipirko.
- Eina sau, kas per namas, gerai, kad bent tūlikas yra,-burbtelėjo pagalvojęs, kas būtų, jei dar reiktų žiemą per sniegą naktį keltis ir klapot į kokį smirdantį laukinį tualetą. Arba vandenį kibirais iš šulinio nešt. Nusipurtė net.
Atsidusęs, apsivilko striukę, pasiėmė piniginę ir išėjo 5 kilometrus iki parduotuvės artimiausios. Dar kelyje triskart apsibliovė pagalvojęs, kad iš audinės tikriausiai beliko mažutė metalo dėžutė, o grynos odos sėdynės kokio nors forso montuojamos į antrą golfą. Dieve, koks tas gyvenimas žiaurus.

Grįžęs iš parduotuvės, Alexas persirengė šlapius drabužius, vietoj jų apsimovęs gezų nešiojamas adidaso treningines kelnes ir megztinį su elniukais tiesiai ant nuogo kūno. Įsimovęs į rožines šlepetes su širdutėm, užsikūrė baisiai nesaugų židinį ir pasvarstė, ką mokintis dabar. Fizikos nenorėjo, tai pasiėmė prancūzų pradmenis, prieš tai pasiėmęs seną rusišką laidinį telefoną ir paskambino tėvui į prancūziją.
-...comment allez-vous?
- Non.
- comment allez-vous?
- Non.
- Comment allez-vous?
- Non, debile, tu niekad neišmoksi prancūziškai!-užrėkė galiausiai iš ragelio.
- Nešauk. Comment allez-vous?
- Nu gerai, tarkim, varyk kitą,-Alexėjus iš tėvo balso, kokiu jis ištarė šitą frazę, nutarė, kad anas ten akis varto.
- S'il vous plaît,-toliau Alexas skaito.
- Ne, nu tu maušas rimtai.
- S'il vous plaît.
- Ne.
- NU AŠ NESUPRANTU, KAS ČIA PER KALBA, KODĖL VISUR "PRAŠAU" PASAKOM VIENU ŽODŽIU, O ČIA TRIM?!!!
- NERĖK ANT TĖVO!
- NIEKAS ANT TAVĘS IR NERĖKIA!
- RĖKI!
- NE!
- *pyp pyp pyp*
- Durnius. Imbécile.-Alexas susiraukė ir toliau ėjo mokytis pats.

((pagaliau randau ;DDD))

Škambina...

Alexas galvojo, kad tėvas skambina atsiprašyt. Susirado vadovėly, kur prancūziškai "taip".
- Oui?

- Alexai? čia tu? - paklausė nesupratus ką jis pasakė.

- Kas?-pasižiūrėjo pasitraukęs telefoną nuo ausies, tada pamatė, kad čia Karla.
- Ai, labas, maniau, kad čia tėvas. Jo, aš,-nusijuokė.

- kaip sekasi? - paklausė.

- Neblogai, o tau?-atsakė ir nuvarė įdėt į židinį malkų. Krapštėsi ten ir žariją užsimetė ant rankos.
- Tu k*rva!-pradėjo kratyt ranką,- Tai yra, ne tu, aš čia tik ranką nusideginau netyčia,-nusijuokė teisindamasis, kai įkišo ranką po vandens srove.

- gerai, - atsakė ir nusijuokė, - girdėjau su Gabriela susipykai - pasakė tokiu liūdnoku balsu.

-Tai, kad nesusipykau. Nežinau, ji taip pasiėmė Jessicą ir paliko mane, net nežinau dėl ko,-pasakė gūžčiodamas pečiais.

- vargšas mano Alexas, - pasakė,

- Ai nieko, kaip nors. Va, šiandien mokiaus fiziką, prancūzų kalbą, rytoj imsiuos astronomijos ir hebrajų. Gal tapsiu išminčiau ir išrasiu ką nors, arba šiaip, visuomenei pasitarnausiu,-nusijuokė.

Karla kelias sekundes patylėjo.
- o kaip šiaip sveikata? - paklausė.

- Normaliai, va, dar koją paskauda kartais, nes daug iki parduotuvės eit, bet nieko šiaip,-atsakė ant spintelės atsisėdęs.

Karla nusišypsojo.
- tai kur dabar gyveni? - paklausė.

- Toli,-šyptelėjo atsakydamas.

- aišku, - nusijuokė.

- O kaip jūs? Kaip Tyleris?-paklausė.

- mes tai puikiai, Tyleris taip greitai auga, - pasakė.

- Aha, jau senokai jį mačiau, turbūt didelis bičas užaugęs,-nusijuokė ir susimąstė,- Reiks atsiųst ką nors su gimtadieniu,-nusprendė.

- aha, - pasakė,.

- O ką jam reiktų padovanot? Jaučiu žaislais tai užsivertęs,-nusijuokė.

- tai šiaip atvažiuok, kad dėdės nepamirštų - nusijuokė.