Kažkokie laukai už miesto

-Nu va. Tai nereikalauk to iš manęs ,-gūžteli petukais ir apsidairo. -Tai ką veikiam dabar? Ar tau jau namučio reik, nes žmonelė neįleis pro duris? -prunkšteli nesusilaikius.

- Įleis, nes aš turiu raktus,-nusijuokė ir pažvangino kišenėj raktais.

-Tai tu įeisi, o ji tave su kočėlu išvarys ,-palinksi. -Nu gerai, tada ką veikiam? -pasuka galvą į Alexą.

- Neišvarys, nes ji nesimuša,- pasakė ir pakraipė galvą mąstydamas.
- Hmmmm... Nežinau,-numojo ranka,- Einam geriau į mašiną kol mąstom, sušilsim bent,-pasakė ir patraukė savo mašiniuko link.

-Ooook.. -sutinka ir pradeda eit mašinos, kurios irgi nebemato, link. Galvoja, ko čia dar paklausinėt, bet nieko nesugalvoja, tai taip ir eina tylėdama.

Alexas įsėdęs į savo mašiną tuoj įsijungė šildymą ir ėmė trinti rankas.
- Jau kaip sušalau... Jei susirgsiu, tai bus... blogai,-pareiškė net drebėdamas visas.

Įsėda į mašiną ir iškart batus nusiauna, paltą nusirengia, susikelia kojas ant sėdynės ir apsikloja tuo paltu. Paspaudžia tokį beveik magic mygtuką, kad sėdynės šildymas įsijungtų.
-Oi, tik nemirk ,-nusivaipo ir prisimerkus pasižiūri į jį. Pati sušalo ir nejaučia nei vienos dalelės savo kūno beveik, bet tikrai nesakys.

- Mirsiu. Žinai kas bus, jei susirgsiu? Užkrėsiu visus kitus, su kuriais bendrausiu,-vis dar trynė paraudusias rankas, mat pirštines tai pamiršęs buvo, viską plikom rankom lipdė.

-Ko tu skundies kaip kokia boba ,-sumurma. -Užsidaryk forever alone kokiam rūsy ir nieko neužkrėsi ,-prunkšteli ir pajaučia nugaroj šilumą. -Stebiuosi, kaip su tavo sportine mašina mes čia privažiavom.. -pasižiūri dar pro langą ir apsikabina savo sulenktas kojas.

- Ne, rūsy nesmagu,-papurtė galvą ir apžiūrėjo mašiną.- Na, šita ne sportinė, bet tu jos gerai nematei,-palinksėjo. Šiaip rimtai buvo nusižiūrėjęs dar vieną audinę, taip varvino seilę į e-tron, bet kadangi ir Gabrielos m6 dviejų vietų, ir Alexo audinė dviejų vietų, atsiduso jis salone ir išsirinko sidabrinį sedaną, kad šeimai kadanors pagausėjus, vaiką būtų kur įgrūst.

Būtų išlipus ir nuėjus apžiūrėt, nes jai tikrai atrodė, kad šita BMW sportinė, bet šalta, tai nelips.
-Amm.. tai ką veikiam geriau sakyk.. -atsidūsta tyliai ir žemyn pasižiūri.

- O ką čia mašinoj galima veikt? Nieko. Vadinas reikia važiuot į miestą. Tai sukamės ir važiuojam, o važiuodami sugalvosim,-pasakė logiškai išmatęs ir apsisukęs ėmė važiuot apsnigusiu keliu. Nekaltino Šarlotės, kad ši sumaišė jo mašiną, nes toji tikrai į sportinę bmw m6 užnešė, o ir variklį sportinį turėjo.

-Tiksliau tu sugalvosi, nes aš jau galvojau, o ir šiaip Maskvos nepažįstu ,-palinksi žiūrėdama į Alexą ir pajaučia, kaip šilta kojoms pasidaro, net palengvėjo Lottei.

- Aš nežinau, kur tu nori,-pavartė akis. Klube jau buvo, kur dar jie gali eit jau sutemus, kai pusė visokių įstaigų jau uždaryta?

-O aš nežinau, kur tu nori.. ir kas tokiu metu dar veikia ,-gūžteli petukais. -Nu ok, nebent nori mano chatą pamatyt, tai galiu pakviest į svečius ,-linkteli.

- Gerai, galim nuvažiuot, tik sakyk, kur ta tavo chata,-palinksėjo pagaliau iš šunkelių įsukęs į normalų kelią.

-Tu važiuok, o aš tau rodysiu kelią ,-linkteli. -Pirmiausia įvažiuok į miestą ,-nusišypso ir kažkaip diržą prisisega, vėl kojas susikelia ir apsikloja tuo paltu.

- Aha...-nelabai patikdavo Alexui važiuot pagal nurodymus, bet ką padarysi. Taip ir nuvažiavo jis Lottės komanduojamas.