Kažkur labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai tolimoje saloje esantys Cleiche rūmai

Pasigirdo pošktelėjimas ir Cleiche tėvai atsirado. Pasigirdo klyksmas. Tai buvo motinos klyksmas, o tėvas tik piktai kažką burbėjo, bet jų tokia reakcija truko neilgai, nes pasigirdo iš už jų nugaros žodžiai.
- Taigi mano mielieji, pagaliau jūs galėsite mirti.- Jo tėvai iš karto atsisuko.
- Eduardai, tu mirsi ir nieko negali padaryti.
- Bet atsitiko taip, kad aš ne Eduardas... aš jūsų prakeiksmas, aš esu demonas.- Pasigirdo Demono juokas ir jis pasirodė. Atrodė visai kaip žmogus.
- bet Demonai dūmo formos.
- Tik ne Babilono Bokšto, mes esam kitokie.- Nusijuokė
- O dabar... Babilono bokštro prakeiksmas.- Ištiesė Demonas rankas į juos ir Eduardo tėvai dingo. Pasigirdo Klyksmas iš netoli esančio rutulio.
- Nei vienas Grynakraujis nėra toks durnas, kad neišsilaisvintu.- Pasigirdo kažkoks murmėjimas kamuolyje ir jis sutrūko.
- Dabar turiu tik vieną dalyką.... Septinių elementų garsas!.- Užrėkė ir ties jais pasirodė septyni ratai. Iš dangaus trenkė žaibas ir visa sala pranyko... tiesiog vandenyje, tiesiog išnyko ore ir viskas. Demonas išskietė rankas.
- Viskas, šita šeima baigta.- Nusijuokė ir jis pradėjo degti, bet ne ilgai. Demonas nustojo labai greit degti ir apsisukęs nusijuokė.
- Neleisiu tau mirti Eduardai.. tu dar daug turi nužudyti.- Pasakė ir perbraukė per savo nugarą, kaktą, pilvą ir abi kojas. Ant ten atsirado Runos, bet jos greit dingo ir vėl liko tik ant rankų. Nusišypsojo ir demonas dingo.