Kažkur labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai labai tolimoje saloje esantys Cleiche rūmai

Svečias

((Dabar pala.O Eduardo žino,kad Eli buvo pagrobta jau ar jie matosi po pagrobimo? ;DD))

[[ man nesvarbu ;DDD ]]

Svečias

-Visai neblogai,apsilankiau Durmštrange,nusprendžiau baigti likusius du kursus...-atsargiai pasakė,mat bijojo dėl vaikino reakcijos.Patraukė rankas nuo jo ir atsisėdo šalia ant žemės.

((Tarkim,kad žino. ;DD))

Atsiduso ir atsigulė ant žemės. buvo per daug pavargęs viskam, pats nežino kodėl.
- Norėčiau mokytis su tavimi..

Svečias

Kiek pasimetė,mat nežinojo,ką jam atsakyti.
-Turėtum nors kiek džiaugtis,kad gali turėti tokią galią,kokią turi.Nesvarbu,kad dabar jos nekontroliuoji,tikiu,kad sugebėsi ją suvaldyti,-pasakė.

Atsiduso.
- Neturėjau aš gimti..- Tyliai sau sumurmėjo. Užsidengė rankomis veidą. Visos runos jau beveik pranykusios buvo, nors jos visą laiką dabar tokios buvo.

Svečias

-Nekalbėk šitaip,-paėmė jį už rankos.-Niekada taip nesakyk,kai aš šalia,-pasakė.Jai tikrai buvo nesmagu,kai jos vienintelis tikras draugas taip šneka.

- bet aš vienintelis nevertėlis grynakraujų giminėje per tūkstantį metų..- Pasakė tyliu balsu ir atsimerkęs pasižiūrėjo į Eliza.

Svečias

-O kaip turėčiau jaustis aš,kai mano magiškosios galios baigia dingti per tuos psichus MV?-pasiteiravo.-Žinoma,čia jokio panašumo,tačiau,kai visi į tave žiūri kaip į kokią nesveikėlę,kuri tikmuštis temoka,taip pat ne kažką...Žinau,nusišnekėjau,-pasakė,-bet neimk į galvą,-spustelėjo jo ranką.

Atsiduso.
- Nu nesvarbu.- Išspaudė veide mažą šypsenėle. Aišku jau ant žemės nemažai sniego buvo, todėl jis taip su viena ranka, kad nematytu Eliza pasidarė gniūžtę ir ją paleido į merginą. Aišku iš karto nusijuokė.
- Sveikinu sugrįžus.

Svečias

-Dėkui,-nusijuokė ir patrynė laisva ranka sniego jam į galvą.Atsilyginę dabar jau.

Nusivalė tą sniegą ir nusijuokė. Nukrito ant žemės pilnos sniego ir žiūrėjo į dangų.
- Nebuvau grynam ore visą tą laiką..- Tyliai tarė.- Niekada nebuvau išleistas į lauką, kai išvykai..

Svečias

-Kodėl?-tepasakė vieną žodį.Nesuprato,kaip namiškiai galėjo su juo taip elgtis.

- Jie bijo manęs... jie negali manęs pražudyti, bet jie taip pat manęs nenorėjo paleisti..- Atsiduso.
- Aš niekaip nesuprantu, kodėl jie manęs negalėjo užmušti mažo..

Svečias

-Šito aš tai jau tikrai nežinau...-gūžtelėjo petukais.-Bet žinau vieną-tavęs tai tikrai nebijau ir nebijosiu,-šyptelėjo.

Nusišypsojo ir atsisėdo. Pasižiūrėjo į ją ir nusijuokė.
- Aš irgi tavęs niekada nebijosiu.- Papurtė galvą.

Svečias

-Manęs ir nereikia bijoti,-pritarė.-Vis tiek tavęs primušti nesugebėčiau,nors...-nusijuokė.

- Nors..- Nusijuokė ir šiek tiek stumtelėjo merginą. Aišku ir karto atsistojo, bet nuvargusios kojos neišlaikė, todėl jis iš karto atsisėdo...- Jau ir nebepastoviu..

Svečias

-Nieko,aš stipri motera,galiu panešt tave,-nusijuokė ir nesmarkiai kumštelėjo jam į šoną.

Nusijuokė ir pasižiūrėjo į merginą. Kiek susiraukė ir vėl nusijuokė.

[[gerai, ate]]

Svečias

-Kas?-nusijuokė ir pati.

((Iki.))

- Ne, nieko.- Nusijuokė.
- Tik tau liko sniego..- Pasakė ir paėmęs sniego uždėjo ant gallvos.
- Štai čia.

Svečias

-Oj,koks tu pastabus,mažiuk,-nusijuokė.
Pati atsistojo nuo žemės ir nusivalė sniegą nuo striukės.Pasižiūrėjo į Eduardą tokiu žvilgsniu,kuris nieko gero nežadėjo.Žengė žingsnį link vaikinuko.Spyrstelėjo kiek sniego į jo pusę.Nusijuokusi ėmė trauktis lėtai atgal,saugodamasi,kad draugas jai nieko nepadarytų.

- Ei.- Nusijuokė gavęs šiek tiek sniego ir greit pasidaręs sniečka metė į draugę. Atsistojęs greitai prie jos pribėgo ir pargriovė ant žemės.
- Cha, aš laimėjau.- Nusijuokė.

Svečias

-Taip nesąžininga,-šyptelėjo ir pati sugriebė vaikinukui už kojos taip ji užversdama ant savęs.Netyčia,aišku.

» Slapta, labai labai slapta, slapčiau net negu labai labai labai slapta Danieliaus slėptuvė - bunkeris