Atrakcionų parkas

Alexas greitu žingsniu atėjo į parką ir apsižvalgęs ranka papurtė plaukus, kad iškristų snaigės. Gabrielos niekur nesimatė ir Alexas nusišypsojo, nes ir norėjo ateiti pirmas. Aišku, jei jis išvis ateis. Vaikinas pasitraukė už kažkokio kioskelio kampo ir ėmė stebėti parką.

GAbi lėtu žingsniu atėjo į parką ieškodama MAuricijaus ((xDDDDD)) apsižvalgius nuėjo prie kitų karuselių.

((xDDDDDDDDDD))
Alexas pagaliau pamatė Gabrielą ir apsukęs ratą iš kitos pusės, prisiartino prie merginos iš už nugaros ir uždengė jai akis. Nieko nesakė, kadangi iš balso ji iškart suprast, koks čia tas Mauricijus. Jei pažins tai nebent iš rankų, bet šiaip jau, tai tos jo rankos nelabai kuo išsiskyrė iš kitų.

Gabi nusijuokė ir patraukus rankas atsisuko į Alexą, tada žinoma šypsena dingo, ir apėjus Alexą nuėjo toliau.

Alexas nuleido galvą ir prikandęs lūpą žvilgtelėjo į merginą. Atsitiesęs pasivijo Gabrielą ir paėmė už rankos.
- Gabriela...-pasakė ir pamatęs, kaip ant jos skruosto nukrito snaigė, šyptelėjo ir pirštais perbraukė per jos dešinę veido pusę, nustumdamas snaigę.

Gabi stipriai patraukė ranką į save,
- Atstok, - pasakė tyliai ir vėl nusisukus nuėjo.

Alexas kokias penkias sekundes padaužė kaktą į kažkokią supynę ir vėl pasivijo merginą.
- Gabriela, aš labai atsiprašau už viską, ką pasakiau... Aš niekada taip negalvojau ir negalvoju,-pasakė ir susikišo rankas į kišenes, kad nekiltų pagunda vėl lieti merginą.

Gabi lyg nematydama praėjo pro vaikiną.

Alexas atsiduso supratęs, kad taip paprastai žodžiais su Gabriela nepasišnekės. Vaikinas apsisuko ir stipriai apglėbė merginą, kad ši niekur nepabėgtų.
- Pasakyk tiesą - ar aš tau nieko nereiškiu?-paklausė žiūrėdamas į akis.

- Aš visko ko prašau, tai tik kad nuo manęs atstotum, - pasakė pabrėždama paskutinį žodį garsiau, - NE jau taip sunku suprast? - paklausė tyliau lyg ir susigraudinus.

Alexas atsiduso ir paleido Gabrielą. Ne todėl, kad ji prašė, o todėl, kad rankos pačios nusviro.
- O tu man reiški. Visą gyvenimą,-nusisuko galvą nuo merginos ir pasitrynė akį. Kažkas labai graužė.
- Eik,-tyliai pasakė.

Gabi nuleido galvą ir pastovėjus kelias sekundes apsisuko ir lėtu žingsniu nuėjo.

Alexas atsisuko ir žiūrėjo į nueinančią Gabrielą. Būtų gimęs merga, būtų tikrai apsižliumbęs. Vaikinas atsirėmė į kažkokį daiktą ir stebėjo nueinantį siluetą. Gabrielos vytis jau nežadėjo, nes jei ji jo nemyli - negadins jai gyvenimo į jį lįsdamas.

Dar gerą pusvalandį Alexas stovėjo atsirėmęs į tą daiktą. Pasirodo, tai buvo žibintas. Galima sakyt, snausdamas atmerktom akim, vaikinas žiūrėjo į tolį, kol belėkdamas kažkoks snarglius atsitrenkė tiesiai į klyną.
- Tu gal durnas?-pasilenkęs paklausė padaro, bet šis tuoj pat dingo iš akių. Pažadintas iš transo, vaikinas pasižvalgė. Pala... Gabrielos nėra... Valio! Atsigavęs Alexas su šypsena nužvelgė kelių merginų sijonus ir patraukė ten, kur jau vos ne įprasta - išgert. Dauuug išgert. Specialiai, nes prisiminė, kaip Karla sakė, kad jis tipo Gabrielai rūpi ir ji nenorėtų jo matyt girto. Na, dabar jau žino, kad nerūpi, bet vistiek prisigers.

- nenoriu ledų, - šyptelėjo ir apkabino vaikiną.

- o kaip tau atrodo ko aš noriu, - šyptelėjo.

Karla pavartė akis.
- tu rimtai nesupranti? aš bučkio noriu, - pasakė ir pabučiavo vaikiną.

- tai žinau, žinau, - nusijuokė.

- tu ką? - nusijuokė, - aš tave geriau pasupsiu, - pridūrė ir mirktelėjo akį.