Atrakcionų parkas

- Aš labiau, aššš... Omfg, mano megztukas!-sukriokė pamatęs, ką pasidarė, taigi toks gražus buvo, tik prieš savaitę nusipirko. Bet atsiminę,s kad turi stebuklingą daiktą, kuris stebuklingai išvalys jo rūbelį, vėl išsišiepė ir happy visas apžiūrėjo Melody.
- Ką čia veiki dabar?-paklausė, nu gi nesitikėjo tos amerikonės rusijoj sutikt.

atsitraukia pagaliau.
-aii, nostalgija kažkokia apėmė, tai atvariau biškiuką čion.. kaip laikotės visi? -pasidomi šyptelėdama truputį ir šiaip galvot jau pradeda, ką čia nuveikt, kad jau Alexą sutiko.

- Puikiai, beveik visi linksmi ir laimingi, primeti, tėvas būsiu!-išbėrė kaip žirnius į sieną ir sukikeno. Reikėjo pasigirt artėjančia tėvyste.

-ooo, sveikiiinuu ,-kumšteli jam petin ir antakius pakilnoja. -ėė, bet tai palaa.. -prisimerkia. -būsimas tėvas, o vis dar į žmones popkornus mėtai? -nesusilaikius prunkšteli.

- Nu tai... Aš dar nesu tėvas,-nusijuokė ir papurtė galvą. Pasisukiojęs patikrino, ar niekas negirdi ir pasilenkė artyn Melody lyg ketindamas pasakyt paslaptį.
- Ir vistiek, net ir 70 metų sulaukęs, aš VISTIEK siausiu kaip 16-os,-nusijuokė tyliai šnabždėdamas.

-VA ČIA TAI MALADIEEEC ŽMOGS. ar kaip jūs ten sakot ,-suploja rankom ir pakyla staigiai. -davai, varom ką nuveikt ,-taip neklaužadiškai išsišiepia ir antakius pakilnoja.

- Einam ant sūpynių, noriu apvemt ką nors,-pradėjo žvalgytis ir pamatė arkliukus 0,3 km/h greičiau besisukančius ratu. Pakilnojo antakius atsisukęs į merginą.

-nesveikaaaas ,-prunkšteli ir nuvaro į eilutę prie tų supyniu. mindžiukuoja vietoj nekantriai.

Sukikenęs nusekė iš paskos ir atsistojo eilę. Pasienkęs pažiūrėjo į kažkokį taškelį ant žemės už jo ir suvokė, kad ten koks daugiausiai 110 cm ūgio vaikas. Pamąstę, kad jo 194 labai tinka prie šito nykštuko.
- Melody, pastebėjai, kad mes šitoj eilėj aukščiausi?-nusijuokė apsižvalgęs aplink.

-aukščiausi? jėgaaa, pirmą kart aukšta jaučiuos ,-tokia B)) stovi, susineria rankas po papais, nes taip kieti žmonės stovi.

- Nu. Tu pažiūrėk. Mes vierchai,-irgi taip kaip Melody rankas susidėjo ir žvalgosi kaip povas, laukdamas, kol galės pasisupt arkliuku.

-ale iš kur tu taip užaugai? aš irgi noriu ,-pakelia į jį galvą ir apžiūri dar visokiais kampais. šiaip patinka jai tas 169, nes gražus skaičius B)

((:DDDDDDD))

- Nežinau. Taip gyvenau, augau augau ir užaugau kažkaip,-pagūžčiojo pečiais.
- Mano tėvas aukštas, jis virš 2 metrų, gal ir aš dar tiek paaugsiu,-pakilnojo antakius, ot kietas vaikas būtų.

-nebepaaugsi, nes mokykloj rūkei ,-smirk'int pradeda, nes matydavo, kaip už kampo bėgiodavo jis. -ir nesigink, tikrai nesysiodavai ,-iškelia pirštą like (wait) ir apsidairo dar.

Alexas išsižiojo ir žiūri toks maždaug :OOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO
- Baik juokus, aš nerūkiau niekad,-nusijuokė purtydamas galvą, persižiegnot gali, tikrai nerūkė.

-am.. tai tu sisiodavai ten visad..? -taip atsargiai paklausia labai ir sunkiai nuryja seiles.

- Nu aš gal jaunystėj problemų su pūsle turėjau,-pradėjo juoktis savo santaklausišku žvengu gąsdindamas vaikus.

pradeda žvengt žiauriai, gaila, kad tik dabar sužinojo, nes būtų išsišaipius mokykloj dar ir visiems pasakius. o gal ir ne.
-einanananananananannanamooliooo ,-numykia ir negali niekaip apsiramint, kažkokiam vaikui spriktą kakton duoda, kad čia atsisuko ir spokso.

- Nu gerai pajuokavau, sapnavai tu ten išvis,-nusijuokė ir papurtė galvą, nei jis lakstydavo į tūliką už kampo, nei ką, gi mokykloj net ne laukinis tualetux buvo.

-o tai ką tu už kampo darydavai? -vistiek neatstoja, jau pirmi eilėj stovi, tai fun yra.

- Ai, su mergaitėm siausdavau,-nusijuokė. Nežino, k jis ten veikdavo, tai ką daugiau besakysi.

-tai va, kodėl visad klausydavai tos tilos tekilos dainos.. ai laik tu fak evridei evrinait.. -padainuoja tyliai. -nu viskas čia aišku su tavim.. šelmio šmotasss... -numykia kažką.

- Ką tu čia... Visai ne. Aš su mergaitėm gal kortom lošdavau> Jėzau, kokios ištvirkusios merginos šiais laikais,-nusijuokė sau į kumštį ir ėmė ropštis ant raudono arkliuko su žaliom dėmėm.

-nu jo, jo, kas čia ne pošlas.. ant ARKLIUKO pasiūlė pajodinėt ,-išsišiepia taip nekaltai, bet gudriai ir atsisėda pati ant vienaragio kažkokio, apsikabina jį ir prisiglaudžia, tokia faina jaučias.

- Ane? Kažkodėl čia tu visada įžvelgi ką nors nešvankaus, kur to visai nėraaaaa...-nutęsė ir užgrojus gražiai muzikytei, ėmė suktis su arkliuku.
- Myliu atrakcionus! No, no, noooo, greičiau, kuine!-pradėjo žvengdamas šūkaut visaip spardydamas tą arklį ir šokinėdamas ant jo atseit mechaninis kupranugaris nuo to lėkt greičiau pradėtų.