Pagrindinis kabinetas

Lėtai prasiveria durys ir už jų dramatiškai pasirodo Exan,su sportiniu krepšiu ant peties.
-I back,-pasako,lyg tikras terminatorius ir įeina vidun.-Ooo...-nustemba,pamatęs direktorę Danvers tokioje padėtyje.-O,sveika Hera,-šypteli jai.-Smagu tave matyti nemirusią,-nusijuokia prisiminęs,kad prieš jam išvykstant ji buvo kaip ir mirusi,tada prisikėlė,vėl mirė,vėl prisikėlė...-Grįžau iš internatinės mokyklos,į kurią buvau išsistas,-paaiškino.-Na,jūs tai žinot.Prisistatau jums,kad išsiųstumėt tėvams laišką,jog aš tikrai nuvykau į Hogvar...Tfu,Durmštrangą,-pasakė.--Turit laiko man?-jo akys lakstė nuo Nicole prie Heros.

-Tai kad miela direktore jums protelis pakriko....tai aš pavaduoju jus....,-atsisuko į Jason,-Taip tau laiko bus.

Nicolė vos nesuurzgė žvilgtelėjusi į Herą.
- Velnias, vilkolakiai visai nebevaldomi. Bandžiau susitart, kad pasitrauktų toliau nuo miško pakraščio, tai užpuolė, gerai, kad neįkando,-atsiduso imdama šapus ir lapus iį savo plaukų. Nuvalė atgalia ranka kraują nuo skruosto.
- Žinoma Jasonai, turiu,-nusišypsojo vaikinui ir atsukusi jam nugarą, nuėjo link savo kėdės. Raudonom akim pamirksėjo Herai ir be garso tarė "Įrodyk", nusišypsodama su siaubingai milžiniškais ir aštriais dantim. Vos atsisukus į Jasoną, akys ir dantys vėl buvo tokie patys. Iš pažiūros silpna moterėlė Nicolė, užėjusi už savo syunkaus medinio krėslo, pasilenkusi paėmė jį ir švystelėjo Herą iš krėslo, taip kaip iš kibiro šliūkštelėjamas vanduo. Lyg niekur nieko nusišypsojusi, atsisėdo į kėdę.
- Nagi, sėsk Jasonai, aš tuoj parašysiu tavo tėvam,-palinksėjo su šypsena ieškodama tušinuko.

Hera sužaibavo akinis ir išėjo.

Kreivai šyptelėjo Herai išėjus ir atsisuko į Jason.

Kilstelėjo antakį,tačiau nieko nepasakė.Nuėjo atsisėsti,kur buvo nurodyta Danvers.
-Parašykit ir tikslų laiką,-paprašė.

- Gerai Exan'ai, tuoj,-pasakė ir parašiusi nesveiko ilgio laišką, įdėjo į gražų voką su Durmštrango herbu. Atsistojusi, gražiai pririšo pelėdai prie kojos ir nusiuntė ją pas Jason'o tėvus. Staiga kažką prisiminus, vėl pasuko galvą į vaikiną.
- Omg Jason, turiu lėkt,-kažką atsiminus, pasigriebė švarkelį ir išlėkė iš kabineto.

-Aufiderzein,Danvers!-dar spėjo šūktelėti vaikinas.Pasiėmė savo krepšį ir išėjo į bendrąjį PS kambarį.

Patenkinta atžygiavo ir atsisėdo į krėsla tvarkyti popierukų.

Laiminga ir išsitaršius visa, atsidarė kabineto duris ir visai atsipūtus pradėjo kuistis po knygų lentyną.
- Soriukąąą,-keistu ir itin durnu balsu tarstelėjo Herai ir iš slaptos lentynėlės išsitraukė 5 konjako butelius, 5 Snickersus, saują iš kažkur nukosėtų Rafaelo saldainių, 2 pakelius saulėgražų ir taip ir nesuvalgytus jaunavedžius nuo savo vestuvinio torto.
- Nu tai aš ir eisiu,-susigrūdo viską po pažastim ir patraukė iš kabineto.

Hera kiek sutriko....paspoksojo į duris,lazdelės pagalba uždarė ir užrakino duris.

Laiminga, kaip visad jau kokius 2 mėnesius, Nicolė kone šokdama visokius Maiklo stiliaus šokius, su didele kartonine dėže atėjo prie savo kabineto. Koja moterėlė (ranka nekyla trisdešimtmetę 3 vaikų motiną vadint mergina. O gaila...) prastūmė duris ir apžvelgė viską.
- Sveiki mielieji!-sušuko sveikindamasi su direktoriais paveiksluose.
- O, Danvers!
- Valio, Nicolė!
- Nicolė!
- Labas, Danvers!
- Aina sau, Danvers parėjo...
- Krrr....
Nusijuokus iš paveikslų šūkčiojimų, pirmiausia Nicolė išsitraukė įrėmintą pusnuogio Chriso nuotrauką ir pasidėjo ant stalo, tiesiai prie pieštukinės, kuri irgi tuoj pat atsirado ant stalo. Neilgai trukus, į lentyną patupdė savo neseniai nusipirktą žaltį, su narvu žinoma. Pasilipusi ant kėdės, Nicolė nuo lubų nuleido pelėdos narvą, dar prikabinėjo paveikslų, o tuomet jau į stalčių ėmė krauti visokį šlamštą.

Atėjo ir stabtelėjo prie durų.Ne itin jam patiko čia lankytis,o ypač vasarą.Tačiau ką padarysi...Pabeldė į duris ir laukė leidimo užeiti.

Nicolė kaip tik tuo metu užsilipusi už spintos, bandė pataisyti nusvirusį Igorio Karkarovo paveikslą - vyras ten labai nepatenkintas putojosi ant Danvers, kuri jį čia judina. Susikoncentravusi į darbą, moterėlė vos nenusirito nuo spintos, kai išgirdo beldimą. Atsargiai nusikabarojusi nuo spintos, pasitaisė apsiaustą ir tarė: "Prašom!".

Nedrąsiai pravėręs duris įslinko vidun.
-Laba diena...-pasisveikino.-Netrukdau?

- Ne ne, netrukdai,-Nicolė nusišypsojo ir pasitvarkius, klestelėjo į krėslą.
- Sėsk,-parodė ranka į kėdę prieš save.

Toks susigruzdinęs nuėjo atsisėsti,kur nurodė Nicolė.
-Noriu atsiprašyti už tai,ką padariau per nuodų ir vaistų pamoką,-išbėrė.

Nicolė keletą kartų lėtai palinkčiojo.
- Nuodų pamoka,-pataisė žiūrėdama tiesiai į Jason.-Gerai. Tik žiūrėk, kad daugiau tai nepasikartotų. Mano bei transfigūracijos pamokose. O kitose... tikiuosi, neerzinsi mokytojų taip, kad jie užvestų mane skundais,-vyptelėjo lūpų kampučiais, bet nedaug. Tokia minimali šypsena.

Hera pasibeldė.

Nicolė negalėjo pakęst, kai kalbantis su vienu žmogum, prisiplakdavo dar vienas. Ji mostelėjo lazdele ir iš lauko pusės ant durų atsirado užrašas "Užimta".

Atsisėdo koridoriui ant palangės .

- Gerai jau, užeikit, tik greit,-sušuko matydama, kad Jasonas transe sėdi. Turbūt medituoja iš gailesčio, ar ką.

Hera užėjo.
-Sveika grįžus..taiva kaip į Durmštrangą užrašyt mokinį?,-pasiteiravo nes iš H.ir B gaudavo laiškus.

- Labas. Ateini pas direktorių ir užrašai. Turėtum žinot, juk buvai čia kaip mokinė iš pradžių,-atsakė trumpai.

Hera.
-Mmmm,tai užrašyt noriu...