Pagrindinis kabinetas

- Labas labas,-pasisveikino ir švystelėjo ryškiai raudonais nagais link krėslo.

Hera gilei įkvėpė. - Išvažiuoju...nebegaliu valdyti edrenalino ir kraujo troškulio...net nepagalvojus galiu sužeisti bet ką esantį šalia manęs. Per mane Karla guli ligoninėje. Esu tikra , kad dėl mano kaltės yra puolami mano vaikai...

- Karla ligoninėj?!-net pašoko iš vietos išsigandusi.
- O kur tu eisi, Hera?-paklausė, kai jau apsiramino.

Hera nuleido galvą. - Keliausiu po Pasaulį...pasirinksiu amžiną gyveniną,paliksiu šeimą...gal gryšiu kai mūsų vaikai kartu lankys mokyklą...o gal kai visi būsit pasenę.

- Ir paliksi vaikus? Hera, juk pati žinai, kad kokia mama bebūtų, jei tik ji juos myli, tai vaikam geriausia su ja. O aš žinau, kad tu juos myli,-šyptelėjo ir tvirtindama žodžius linktelėjo.

Hera susigraudino. - Aš juos beprotiškai myliu...bet bijau, kad vieną dieną galiu juos sužeisti.

Nicolė atsiduso pažiūrėjusi į Herą.
- O tu pasistenk, pabandyk pasikeist. Neįsigyk tokių priešų kurie gali net skriausti niekuo dėtus vaikus. Žinau, kad savo Mv karjeros niekada nemesi, tai bent pykis su gėriečiais,-būtų juokingai nuskambėję, jei nebūtų graudu.

Hera atsiduso. -Jau daug kartų bandžiau...man reikia pabūti atskirai bent per vasaros atostogas.

Nicole atsistojusi patapšnojo Herai per petį.
- Pasistenk, Hera. Šįkart, rimtai. Dėl šeimos,-patarė jai ir atsirėmė į stalą.

Hera galiausiai nusišypsojo. -Galima paklaust?

- Aha,-linktelėjo.

-Ar tavo vaikų nebuvo aplankes Demonas? Mano buvo... Po to apsaugojau juos visais įmanomais būdais...

- Na, tiksliai nežinom. Jau seniai, turbūt dar mokslo metų pradžioj, Davidas ėmė verkti, tiesiog iš lempos. Evė ir Mell ramiai miegojo, o jis - ne. Kai atėjau, buvo kažkokia slogi nuotaika. Vaikas kažką pavapėjo apie sklandantį dūmą. Chrisas patikrinęs kambarį, ėmė spėliot, ar tik nebus demonas,-šyptelėjo.

Hera išgirdo nauja vardą. -Tai tau jau gimė?

- Gaš, Hera. Ji gimė mėnesiu ankščiau nei tavo dvynukai,-nusijuokė.

- Kur prieš išvygdama užsuksiu, tai pas tave, reik apžiūrėt ka jau jūs ten turit.

- O Dieve, prieš ateidama užsidėk šalmą ir skydą, jei tuo metu Melissa ne miegos,-perspėjo iškart.

Hera nusijuokė. - Mano dvyniai tikri angelai...kolkas.

- Šita iki metų irgi buvo angelas. O dabar...-Nic susiėmė už galvos.
- Ne be reikalo Taylas ir Karla ją krikštijo. Toks jausmas, kad paėmė abiejų pasiutusių krikštatėvių charakterius. Jau tokia... Chrisui plaukus baigia nuraut, Davidą spardo, muša, žaislus atiminėja, kates grūdžia į pelėdos narvelį, rauna ūsus, pagavus už uodegos velka laiptais...-dar galėjo vardint ir vardint.

-Varkšai gyvūnai.

- Tai jau,-šyptelėjo ir palingavo galva.

-Ir Chriso.

- Nelabai, man Davido labiau gaila,-nusijuokė.

- Pala aš atvažuosiu,-nusijuokė.

- Patarčiau nesivilkt raudonos spalvos, ji ją traukia kaip bulių. Tuomet iš tavęs liks skuteliai,-sukikeno.