Didžiosios miesto kapinės

(( cia gi tau ne koks party, o laidotuves :DDp ))
Tam nužingsniavo prie karsto, dauguma pamanė, kad Tam vėl sumanė kažką pridirbt, bet ji išdidžiai ir mandagiai paprašė kunigo, kad šis duotų pasakyti porą žodelių. Tam visus nužvelgė tuščiu žvilgsniu, mažiukai kaikurie net pasislepė už tėvelių. Mergina įkvėpė oro ir pradėjo:
- Manau jūs visi ją pažinojot kaip skirtingą asmenybę. Vieniems ji buvo gera, nuoširdi, kitiems - nedora, paleistuvė ar šeip kažkokia nesveika. Bet man, ji buvo mylimiausioji draugė, greit būtų metai po mūsų šėlionių ir nuoširdžių pokalbių pradžios. Deja, šią dieną atėjo pabaiga. Tikiuosi ji ras sau ramybę, kada nors, kai ateis laikas, susitiksim, ten kokiam nors pasaulio kamputy ir atšvęsim... O gal net pabaigsim tą prakeiktą pyragą, kuriam pritrūko braškių.. O dabar, trūksta ir tavęs.... Manau dauguma čia esančių šios saldutės pasiilgs, - nubraukė ašarą ir stebėjo po žemėm nykstantį karstą..

(( Eik tu šavalka vėl mane pravirgdėj! :DDD))

[[Mane tai net nupurtė ;DDDD]]

Anna nusivalė kelias ašarėles ir tyliai atsiduso. Jai buvo tikrai gaila Giselės, bet mirtis neišvengiamas dalykas ir jis visgi kažkada turi ateiti, taigi kai mirė Giselė, tai dabar ir Annos eilė greit ateis.

(( taip tau ir reikia vėpla, už tai, kad mane Gis paliko :DD ))

((Tamyra, tark jai negailestingą žodį, mūsų ji neklauso :DDD))

((Ate šliundra mano numylėta, aš tave dar pasigausiu ir sumokėsi tu man už tas ašaras!))

((Gaudyk, tada tu gausi už mano sudaužyta širdį bledina mylimoji tu! * ))

Stovėdamas prie vartelių, kažkodėl šypsojosi. Neėmė į galvą, kad ta mergina jį kaltina, net tikriausiai jis kaltas ir buvo, juk kartais ar tik ne jis Giselę prie vartojimo įpartino? Na, jeigu ir ne jis, bet vistiek niekada nepasakė, kad besaikis vaistų vartojimas blogai baigsis. Nors... kažin, ar ji būtų klausiusis.
Vienintelis dalykas dėl ko gailėjosi, kad Giselei taip ir nepasakė, kad ją mylėjo ir po prisikėlimo. Anos merginos ten visą širdį išliejo, o Danielis taip niekada ir nepasakė. Ir dar gailėjosi, kad Giselė atidavė savo sielą. Ir jis jautė, kad daug nebeliko, bet kas iš to - su Gisele nebesusitiks, nes ji jau demono suvalgyta.

- Gal eime iš čia? - paklausė Annos ir pažiūrėjo į besiskirstančius žmones, bei į paminklą, kuris jau stovėjo vietoje buvusios duobės.

Linktelėjo Anna ir atsiduso.
- Kur einam?- Paklausė tyliai

- Bet kur, tik eime, - numykė mergina ir staiga sugalvojo, - Gal prisipirkim alkocholio ir įsineškim į mokyklą, išgersim už Kalėdas? Bus kaip ir atsisveikinimo su pagrindinę bledyna vakras..

Tamsią, tamsią, oi kokią tamsią naktį, Danielius su žvake, šiaudiniu afrikiečių sijonu, bačka nekaltų mergelių kraujo ir dar daugybe rakandų, atsivilko į stebuklingąsias kapines, iš kurių jau du žmonės prisikėlė.
Priėjęs prie martinio stiklinės formos paminklo, po kuriuo gulėjo Giselė, Danielius viską sumetė ir atsivertė kažkokią juodosios magijos knygą. Bet ten kažkokio senoviniu raštu buvo parašyta, kurio Danielis tik pusę tesuprato, tad reikėjo išsikviest savo draugą demoną, su kuriuo pomirtiniame gyvenime pjankes darydavo.
- Imphotepo, Imphotepo!.. Velnias, daugiau nežiūrėsiu mumijos...-numykė supratęs, kad vėl ne taip kviečia ir ėmė atlikinėt ritualą iš naujo.
- Danieliau! Kvailas, daikte, kaip tavęs pasiilgau!-atsiradęs demonas, įsikūnijęs į kapinių sargą, davė žaibą Danieliui.
- Man reikia Giselę prikelt ir dar jos sielą sugrąžint. Tu juk viršesnis už tą jos demoniūkštį, juk padėsi?
- Aišku padėsiu. Užsidėk ant galvos tą ananasą.
Danielis piktai pažiūrėjo.
- Pradžią išsiverčiau, apie jokį ananasą ant galvos nerašė...-susikryžiavęs rankas ant krūtinės, pažiūrėjo demoną.
- Žinau, bet noriu iš tavęs pasityčiot, kitaip nieko nebus...-kikendamas demonas pasakė stebėdamas, kaip Danielis piktai bambėdamas dedasi ant galvos ananasą. Ko tik nepadarysi dėl Giselės.- O dabar...-bičiulis pradėjo pasakojimą, o Danielius vykdė nurodymus.
Visą Giselės kapą Danielius išmargino įvairiausiais ženklais, nupieštais vargšių nekaltų mergelių krauju, o paskui prismaigstė žvakių. Klausydamasis demono vertimo, pagal knygą į indą pribarstė visokių žolelių, 5 varlės kojas, 106 varnos akis, 13 ožkos dantų, 108 katės ūsus, 45 sudžiovintas gyvates ir 2 negyvus triušius.
- O dabar savo kraujo užpilk.
- Ne, man savo gaila!-iškart užprotestavo Danielius, atšokęs per metrą.
- Tai nori ją prikelt ar ne???
- Nu gerai, gerai...-atsiduso ir baisiai nenorom, prasipjovė ranką vos tamsoj venos neužkliudydamas. Tada prilašino savo kraujo, uždegė žvakes ir masę inde.
- Paskubėk, jei nesuspėsi per penkias minutes, tau šakės!-perspėjo vertėjas, o Danielis pasiėmęs knygą, ėmėsi labiausiai žeminančios prikėlimo dalies.
- UIO sfdj wojndf ffffoooooooooooooooo dyurbb eiiiiiiiiiiiiiiiiiii... Wywywywywywywywywywywyw! Mymimymuntnyyyyyy...-plodamas Danielius basas po sniegą lakstė aplink kapą, dainuodamas taip, kad net visos kapinės skambėjo ir paminklai šokčiojo, o kaip Merlino rankovė nutysęs Danieliaus šiaudinis sijonas plaikstėsi vėjyje į visas puses. Staiga Danielius sustojo prieš kapą ir įmetė į degantį indą, prieš pat laidotuves nurėžtą Giselės plaukų sruogą.
- Gisele! Gisele! Gisle! Gisele!
Danielis kraupiai skandavo tamsoj plodamas delnais, o padėjėjas demonas dar kraupiau mušė užkėrėtą vudu būgną. Danielius šaldamas, apsikraujavęs ir pažemintas, su ananasu ant galvos ir šiaudiniu sijonu laukė ir tikėjosi, kad Giselė prisikels.

Giselės karstas drebėjo nuo tų visų Danielio šokių ir dainų. Staiga kūnas 13 kartų apsisuko karste į dešinę pusę, vėliau 13 į kairę. Visos kapinės pradėjo skęst tirštame, juodame rūke, net žaibuot pradėjo. Visi Giselės kaulai drebėjo ir traškėjo, kol karstas išniro iš po žemių, nutviekstas baltos šviesos, kuri reiškė nuodėmių atpirkimą..

- Atgyja, atgyja, atgyja!- Danielis klykdamas iš laimės nubėgo ir apkabino demoną-kapinių sargą.
- Debile, sugadinsi visk!-užriaumojo demonas išmetęs būgną iš rankų nuo Danieliaus apkabinimo. Pagriebęs jį, pradėjo daužyt smarkiau, o Danielis greitai kibire nuo dažų sumaišęs mergelės kraują, visokius kleopatrų naudotus aliejus ir kupranugario pieną, nubėgo užpylęs jį ant karsto, nupiešė kažkokį ženklą. Ritualas tam, kad Giselės iš karsto išlįstų graži kaip seniau, o ne supuvus ir ne su kirmelėmis akyse.

Vis dėl to Giselė kape pragulėjo mėnesiuką ir buvo visa mėlyna kaip koks žydriuks bachuriuks, bet kadangi Danielis buvo išmintingas, savanaudiškas žmogus, tai jo ritualo dėka Giselė odos spalva vėl atgavo savo nuostabų atspalvį, lygumą ir švelnumą ir net nereikėjo jokių loreal... Taigi kai oda jau buvo graži, Giselės nublukę plaukai, kaip stagarai, pradėjo įgauti šokoladinį, gražų atspalvį kurio pavydėtų visos brunetės. Nulūžę nagai, vėl įgavo savo nuostabią, tvarkingą formą. Kai Giselė buvo visiškai graži, trūko tik vieno dalyko, kad ji atgimtų kaip feniksas iš pelenų.. SIELOS.

- Gerai. Ką dabar?-Danielius pasisuko į demoną, kuriam šiaip jau nebereikėjo mušti būgno, bet jį matyt buvo užvaldžiusi meilė muzikai.
- Ką? Ai jo... Tuoj grįšiu su sielų indu ir mes ją atstatysim! -suplojo delnais užsivedęs ir dingo į pragarą. Danielis net nelabai įsivaizdavo, kas tas sielų indas, bet po kelių minučių prieš jį išlindo tas pats demonas su didžiuliu raganišku katilu, tik su visokiais hieroglifais ir kažkokiu pilku rūku jame.
- Gerai, nusiimk tą sijoną ir ananasą, dabar mus stebi pats Liucferis, jam nepatinka klounai...-tarė demonas ir Danielis tuoj nusimetė viską į šalį. Aišku, po sijonu buvo džinsai.
- Dabar įmesk jos keletą daiktų. Nuotrauką būtinai ir dar ką nors brangaus.
- Jai brangaus, ar man?-pasitikslino Danielius.
- Nesvarbu, svarbu kad priklausė jai, ir buvo brangu. Greičiau, nelegaliai pergabenau šitą katilą per pragaro sieną.
- Nu gerai...-iš savo mantos Danielius ėmė mesti viską, kas priklausė Giselei.
- Seriously?! Aukštakulniai? "Idiotas"? "Kamasutra"? Gėlėta prijuostė? Neigiamas nėštumo testas? VS apatiniai? Mirštančio Danieliaus seilėtas meilės laiškas? Cigarečių pakelis? Martinio butelis? Gezo kojinytės?-pakėlęs antakį paklausė demonas.- Ir nuotrauka būtinai erotinė???
Danielius pasimetęs ir susigėdęs, mat ką tik buvo išpyzdavotas, ką tik gūžtelėjo pečiais.
- O dabar dar jos plaukų duok.-Klausydamas įsakymo, Danielius atkišo dar vieną Giselės plaukų sruogą. Toliau vykdydamas nurodymus, atkišo demonui šlykščiai dvokiančių drakonų išskyrų, puslitrį jų kraujo, atidavė paskutinį likusį mergelių kraują, kunigo Zakarijono ranką, žydų kapinių žemės maišelį ir 666 kūdikių pirštus.
Kai viskas atsidūrė tame sielų inde, Danielis ir demonas dar nuleido kraujo sau, o tada ėmė kalbėt kažkokį lotynišką užkeikimą ir štai - kažkoks skystas sidabrinės spalvos dūmas ėmė kilt iš katilo ir keliaut į Giselės karstą.

{{Aš nesuprantu, kam jūs išsigalvojat, kad jis suėdė sielą? xDDDD gi tada paliko ją ramybėje, tam, kad galėtu pratęsti sutartį xDDDDD}}

((Todėl, kad AŠ taip pasakiau.
Giselė mirė, Danielius jai išvirė sielą, Giselės novaja, su Ericu jau done.))

((Ne, Kadangi siela nebuvo suėsta, o Ericas neatsisakė jos, tai jos siela vis dar priklauso jam xDDDD))

Sidabrinis dūmas pasiglemžė Giselę, kelioms sekundėms. Viskas aplinkuj pradėjo mirkčioti, suktis ir visaip kitaip blizgėt. Giselės kūnas nerimastingai sutrūkčiojo. Siela bandė rasti savo vietą Gis kūne. Pagaliau kai siela buvo vietoje, visas kūnas pradėjo šilti, dėl krūtinėje pradėjusios plakti širdies. Giselė atmerkė savo mėlynas kaip niekad akis ir atsisėdusi purviname karste nužvelgė aplinka ir staiga pamatė ant žemės jos aukštakulnio nuolaužą ir puslapį iš kamasutros.
-O dieve... Mano knyga, manobatai.. Ką jūs padarėt idiotai?
Kaip tik tuomet užmatė titulinį idioto puslapį. Supykusi išlipo iš to karsto su kažkokia apdriskusia, suplėšyta suknia ir pradėjo rankiot pavienius lapus.

((NIEKUR nemačiau, kad būtum parašęs apie tai, kad atsisakei, o tik tai, kad Giselei mirus, babach sielos. Reinkarnavais į Eduardą, tai ir būk juo.))

- Kamasutra buvo mano, Gisele, Idiotą nupirksiu naują, o batus - irgi,-Danielius pasakė ramiai ir šypsodamasis, bet viduje visas šokinėjo iš laimės.

((Nepamiršk kad Eduardas irgi Demonas xDDDDDD Be to, pagal tave, tai ji turėtu būti visiškai kita, nieko neatsiminti ir būti visiškai kitokia, jeigu siela pasikeitė, bet kadangi ji liko tokia pat, tai siela ta pati, o šita siela priklauso Demonui (: ))

((Aham Eric'o nėra..))

-bet tai kaip biblija.. Su šventais raštais taip niekas nesielgia...
Toliau piktai murmėjo. Tada staiga atsisėdo ant sniego ir susimąstė, kad ką tik buvo mirusi, o dabar.. Ranką priglaudė prie širdies, o ji ir plakė visiškai normaliai...

((Nu gerai, šį kartą nusileisiu, nes jau ir taip užtenka nuo vieno prie kito acc reikia prisijunginėt xDDD))

((Ką tu žinai, ką aš galvoju? :DD Kam aš jai aukštakulnius ir nėštumo testus mečiau?
Pagal mane, tai nauja Giselės sieną. Ir dar pagal mane, Erico čia nebebus, nebent Giselei vėl prireiktų prielipos.))

- Čia Biblijos nebuvo, Giselyte. Jei būčiau ją paėmęs, man jau būtų nusvilusios rankos,-nusijuokė ir atsisėdo šalia.
- Danieli, oi tu man dabar skolingas, oi skolingas...-priminė jam bičiulis, tvarkydamas aplinką ir ruošdamasis išgabent katilą.