Svetainė.

ryanas iš paskos įėjo ir atsisėdo ant fotelio.
- aš nesikuklinu, tik esu šiek tiek palėtintas,-atsakė nusijuokdamas. atsilošęs fotelyje jis sudėjo rankas ant baldo šonų.- danieli, o tau viskas gerai? virtuvėj kažkoks išbalęs atrodei su pajuodusiais paakiais,-pasakė pakreipęs galvą stebėdamas analizuojančiu žvilgsniu.

- Ai čia biškį nesveikuoju, bet būna man taip reguliariai kas metus... Čia viskas per tą darbą,-nusijuokęs numojo ranka ir išgirdo durų skambutį.
- O, kažkas prie durų, aš tuoj, atsiprašau,-atsistojęs atsiprašė ir nuėjo prie durų.

- okay, palauksiu.- ryanas atsakė danieliui ir visu kūnu kiek įmanoma pasisuko link durų, norėdamas pamatyt, kas atėjo.

Danielius įsivedė Monicą į svetainę.
- Nežinau, ar jūs pažįstami, bet Monica, čia Ryanas, Ryanai, čia Monica,-supažindino juodu rodydamas vienas į kitą.

kai su mergina grįžo daniel, ryanas atsistojo iš fotelio.
- sveika,-pasisveikino po supažindinimo ir paspaudė ranką.

- Aš tuoj paimsiu užkandžius ir pranešiu Giselei apie Monicos pasirodymą,-pasakė ir tuoj dingo virtuvėj.

- malonu, ryan,-sveikindamasi moncė nusišypsojo ir paspaudus vaikinui ranką pabučiavo į skruostus. linktelėjus danieliui, mergina atsisėdo ant fotelio.

Danielius atitempė Giselės įduotas lėkštes ir padėjo ant stalo.
- Gis siūlo eit į lauką, kas už? Aš nežinau, man ten kiek šaltoka, bet gal rasim būdų kaip susišildyt,-nusijuokė ir patraukė pečiais.

- aš mieliau likčiau kambaryje, bet jei gis taip sako, tai galim eit į lauką,-nusijuokė pažiūrėjus į d.

- Tai jei Moncė nenori, vadinas neisim,-nusijuokė ir atsisėdo lėtai ant sofikės.

- tai ensvarbu, apsivilksiu striukę ir nebus šalta. o ko tu toks palėtintas?-paklausė atidžiai nužiūrėjus danielį.

- Sunki diena buvo, pavargau,-atsakė ir pasiraižė, o tada pasiėmė kažką iš Giselės suruošto maisto.

- vargšiukas mano...-liūdnai monica palingavo gailėdama darbo bitelės danielio.

dar pasedėjus moncė pavargo nieko neveikt.
- kur ta giselė taip ilgai? einu ją parsitempt,-pasakė ir atsistojus nuėjo į virtuvę.

Atėjus į virtuvę pastatė sunkius butelius ant stalo ir lengviau atsiduso..
-tai ką vyrai nusprendė.. kur valgysim?

- Mes tai nieko nenusprendėm, o Moncė sakė, kad jai šalta, bet gali apsivilkt striukę,-atsakė Giselei greitai linksėdamas.

-lauke gi fainiau.. padarysim laužą, atsinešim pledųųų..
Gis kažkokia gamtininkė pasidarė..

- Gal rimtai einam į lauką, pasidžiaugt paskutinėm gražiom rudens dienom, kol neprisnigo? Monce, jei bus šalta, Gis kailinius apvilksim,-nusijuokė palenkęs galvą link laukinių durų.

monica įėjus su lėkštėm, padėjo jas ant stalo.
- nu gerai jau, einam į lauką,-nusprendė net nedrįsdama pasiginčyt su šitais dviem.

- Tada gerai, aš paimu lėkštes, ir kraustomės į kiemą,-pasakė ir atsistojęs ėmė kraut indus sau į glėbį.

Gis atidarius komodą ištraukė pledus, bet rado tik du, nu bet bus gerai.. Pasiemusi juos ir dar b\utelių, pati pirma išėjo į kiemą

Paėmęs visas lėkštes, Danielius nusekė iš paskos, pakviesdamas eit ir svečius.

ryanas po sprendimo eiti į lauką, su kuriuo pilnai sutiko, mandagiai paėmė likusius valgius, ar indus, vienu žodžiu tai, kas buvo likę. tuomet kartu nuėjo į kiemą.

Atėjus nuėjo prie lango, ir laukdama draugės, niūniavo kažkur išgirstą melodiją

moncė paskui giselę atėjo, ir kartu atsistojo su ja prie lango.
- aš jaučiu, kad kišuos kur man nereikia, bet tu mano draugė... klausyk, kas tau negerai? matau, kad kažkas yra,-šyptelėjo giselei.