Miegamasis.

- Nu kostiumo tai nesivilksiu draugų pasibuvimui,-nusijuokė purtydamas galvą.

-o ką manai apie džinsus ir marškinius? Aš irgi jaučiu suknelės nesirengsiuuu..
Gis vos nemiegojo...

- Renkis suknelę... Kokią šiltą, mielą, bet suknelę...-matydamas, kad Giselė beveik miega, gražiai jai čiulbėjo į ausį, bandydamas paveikt protingas Gis smegenis.

-nušalsiu papus... po to pamėls ir nukris...
Gis nusijuokė užsimerkdama ir savo šaltom kojom prisiliesdama prie karštojo Danieliaus

- Nenušals, jei reiks, pašildysiu,-nusijuokė stipriai apsikabinęs sugyventinę ir užsiklojęs iki pat ausų.

-Tu toks mielas... mano papams ypač..
Gis nusijuokė ir tyliai pasitrynė nosim į Danieliaus žandą.
-Labanaktis..
Gis palengva nugrimzdo į ramų ir mielą miegąąą su daaug vienaragių ir ponių.

- Myliu papus, ypač tavo,-nusijuokė ir apkabinęs Giselę išjungė šviesas. Palinkės merginai saldžių sapnų, pats patogiai įsitaisė ir užmigo.

Kažkur dvylikta Gis atsibudo labai nekokios nuotaikos ir pati nežinojo kodėl... bet tikriausiai todėl, kad atėjo debiliškiausios metų šventės, kurių giliai širdyje ji tiesiog nekentė ir nepernešė... Dabar GIs baisiausiai užsimanė dirbti, todėl iš po lovos išsitraukė milžinišką aplanką popierių, kuriame buvo visokios sutartys dėl magiškų gyvūnų laikymo.

Išgirdęs tylų lapų šnarėjimą, Danielius prasibudino ir atmerkė akis. Po šiek tiek laiko gyvenant susimetus, jis jau išmoko pajust nuo Giselės sklindančias pykčio bangas, todėl vėl užsimerkė, stengdamasis jos nesunervint.

Gis būdamas tikras Kalėdų grinčas turėjo magiškų galių ir žinojo, kad Danielius atsibudino.
-Manau, tu turėtum važiuoti pas Alexą, jis labai nuliųs..

- Nenoriu vienas, man bus liūdna,-šyptelėjo atsimerkęs, kai išgirdo Gis pastabą.

-Aš atvažiuosiu vėliau, kaip matai turiu laabai daug darbo.
Šiaip Gis neturėjo jokio darbo, bet giliai save buvo įsitikinus, kad daro gerą darbą

- Žinau, kad neatvažiuosi,-pažiūrėjo į Giselę, per daug gerai ją pažinodamas.

-atvažiuosiu, tikrai negaliu taip baisiai palikti vienos Monicos, bet dabar aš tikrai turiu dirbti...
Gis labai rimtai, toliau sau žymėjosi svarbius aspektus.

- Gisele, padėk tuos popierius. Jei tau nepatinka Kalėdos, tai bent priimk jas kaip vieną dieną metuos, kai gali sutikt visus draugus,-paprašė merginos, nors ir pats nebuvo švenčių mėgėjas, bet vis dėlto diena visai ypatinga.

-kadangi, tai tokia įpatinga proga, gal užteks man aiškint ką ir kaip daryt?? aš neesu tokia adaptė, kad nesuprasčiau elemntarių etiketo normų.
Gis toliau sau ramiai žiūrėjo į neįdomius popierius.

- Tu nešauk, užtenka namie vieno isteriko, kas bus, jei pasiusiu ir aš...-ramiai pasakė, bet buvo vienas tų momentų, kai jam norėjosi Giselę uždusint su pagalve.

-Apsiverk... jei kas nors nepatinka, gali išeit iš miegamojo ir man nebetrukdyt.
Gis tliau sau ramiausiai sklaidė lapus kurie pusiaudienio tyloje skambėjo kaip dūžtančios lėkštės

Danielius atsiduso ir išlipo iš lovos.
- Linksmo gimtadienio, Danieliau, o ačiū, Danieliau, tau ir,-piktai bambėdamas išėjo iš kambario trenkdamas durim, kad net kažkokį paveikslą numetė.

-Išpretėjęs, blet!!! po to pats tinkuosi šitas supistas sienas...!!
Gis irgi susinervino, bet po kelių gylių įkvėpimų ir iškvėpimų toliau gilinos į savo darbą

Danielius įėjo į kambarį ir iškart nusigavo prie spintos, net nežiūrėdamas į Giselę. Kai apsirengė, vis dėlto žvilgtelėjo, tačiau pasigailėjo, nes apėmė baisus pyktis sugyventinei. Mintyse keikdamasis, Danielius ėmė rinkti dovanas ir kitas nesąmones.

-ko čia žvairuoji?? važiuok greičiau jau ir taip vėluojoii...
Giselė net nesiteikė pakelt akių, aukščiau savo popierių

- Tu gal man baik aiškint? Kruškis su tais savo popieriais ir nesikabinėk,-pasakė dabar tyčia nesiskubindamas.

-valink iš čia, mažiau savo idiotiškumą demonstravęs...
Gis aišku kalbėjo tokias nesąmones, kad pati nelabai suprato, ir turbūt tik tam, kad kalbėt.

- Pamatysi, kaip vėliau gailėsies taip su manim kalbėjus,-šyptelėjo ir dingo iš kambario.