Miegamasis.

Įėjęs į savo mieląjį žavųjį miegamąjį Danielius iškart pradėjo kuistis spintoj. Išsiėmęs rūbus, išsimuturiavo iš rankšluosčių, magiškai juos išdžiovindamas ir gražiai sulankstęs įdėjo į spintą. Apsivilkęs maikę bei pižamines kelnes, paklojo lovą ir įsiropštęs šiltai įsitaisė su kažkokia knyga letenose. Mėgo bičiuks šilumą, oi kaip mėgo.

Gis atėjusi į kambarį, prie Danieliaus, ant grindų padėjo arbatą ir sausainius, o pati savo puodelį pasistatė ant komodos, nuėjusi prie spintos išsitraukė savo minkštą pižamą su meškiukais, ant kurių galvelių tupėjo kalėdinės kepurytės. Numetusi rankšluosčius ant grindų, įlindo į kelnes, kurios aiškiai buvo per didelės ir laikės tik ant išsikišusių Gis kaulų. Seginėdamasi viršutinę pižamos dalį, Gis pasiimė arbatą ir patogiai atsisėdo lovoje.

- Ačiūūū, katinėli,-Danielius padėkojo Giselei už arbatą ir užgesino šviesas, palikdamas tik naktines lempas prie lovos.
- Ai, taip ir nepaklausiau... Tai kaip sekės dėl darbo?-paklausė atsisukęs. Pamatęs Gis pižamą, nusišypsojo.

Gis atsigėrė šiek tiek savo arbatėlės ir nusišypsojo
-viskas geraai.. Dirbsiu pas Sefaną.. Be tai kai jis rimtas... su mantija vaikšto ir tikrai sąžiningai dirba, o ne dūra stmdo..

- Visi ten su mantijom... Tayloras kai mano pamokas stebėt ateina, irgi apsigobęs... Beje, ir aš su mantija mokykloj vaikštau,-nusijuokė ir įtraukė arbatos. Išpliko visą gerklę, tai tik pažiobčiojo kaip žuvis ir nusipurtė.

-o aš niekad su tuo skuduru nevaikščiojau... kaip kokiais viduramžiais...
Gis buvo net baisu pagalvot kaip čia taip reikės kiekvieną rytą aukotis.

- Gisele, tu buvai pati nepareigingiausia ministrė ir darbuotoja..-nusijuokė iš merginos ir nestipriai kumštelėjo į petį.

-bet užtat kaip puošiau viską vien tik savo nuvimu, visada gražiai rengiaus ir niekad negailėjau savo iškirptės niekam, o dabar?? kur iškirptė? o kojos kur?
Gis nusijuokė ir prasisegė viena meškučių piažamos sagą.

- Nėr ko jaudint Stefano, ką tik vedė juk,-nusijuokė primindamas Giselei.

-jis man kažkoks nesujaudinamas atrodo... kaip dovydo statula... bet gražus vyras, gražus...
Gis nusijuokė palysdama po dekiu ir šonu prisiglausdama prie Danieliaus

- Rimtas Stefanas, rimtas... Bet ir koks aktorius, kad tu žinotum,-sukikeno šį tą prisiminęs ir viena ranka apkabino Gisele per pečius.

-Jei ką, jis bus mano taikinys...
Gis nusijuokė apskaičiuodama viską galvoje, ir padėdama galvą ant minkštos, išpurentos pagalvės.

- Koks taikinys?-nusijuokė nesupratęs ir kažkaip įsivaizdavo Stefaną, bėgantį su taikiniu ant galvos, ir Giselę, besivejančią jį su medžiokliniu šautuvu.

-Na jei mums nieko neišdegs, suleisiu savo žiaurius nagus į Stefaną ir sužinosiu ką jis tokio slepia po ta rimtumo kauke..
Gis nusjuokė.

- Jau net visi variantai po manęs apgalvoti, jaučiuosi baisiai,-nusijuokė ir nukando sausaininiam žmogeliukui galvą.

Giselė pamačius kaip skaniai, Danielius kramto sausainį Giselina irgi užsinorėjo.
-Eii.. duook atsikast..

- Skanus labai... Todėl daug nekąsk,-nusijuokęs atkišo sausainį su į Giselę atsukta koja.

Gis paklausė Danielio ir atsikando tik mažiuką gabaliuką, patenkinta sau ramiai kramtė.

- Skanus, aneee?-sukrapštė dar vieną tokį sausainuką ir sušelpė Giselę.

-Nenoriu daugiau...
Gis papurtė galvą ir atidavė sausainį atgal, kažkaip bandė susilaikyt nuo miltinių patiekalų.

- Nu kaip nori,-gūžtelėjo pečiais ir patenkintas sukramtė pats tą sausainį.

-Kaip rengsimės, kai eisim pas Alexąą?
Gis pasiteiravo, nes jau kaip ir laikas planuot buvo.

- Tu su suknele pačia gražiausia ir kalėdiškiausia, o aš vilksiuos raudoną megztinį su elniukas,-per keletą sekundžių nusprendęs, pasakė ir nusišypsojo lig ausų.

-bet tuomet mes netiksim vienas kitam... Aš visa puošni, o tu su elniais kažkokiais...
Gis nusijuokė ir įsiaptoginus, apsikabino Danielį