moncės miegamasis.

Piėjusi prie kambario, plačiai atlapojo duris ir įėjusi į vidų, nutraukė nuo lovos tą dangalą, dar pagalves papureno ir stovėdama laukė kol siunta bus pristatyta.

Danielius įnešė Monicą ir atsargiai paguldė ją į lovą.

Giselė būdama labai rūpestingas žmogus, norėjo nuimt jos batus, bet tada pastebėjo, kad jųjų nėra, tad gražiai užklojo ir dar apkamšė Monikita.
-Kaip ir viskas..

- O mūsų kambarys kur?-paklausė pasikrapštydamas pakaušį.

-nežinau.. jaučiu šalia, kažkur..
palinkčiojo ir nusibraukusi plaukus nuo akių, patraukė kambario paieškot.

- Nu geraaai...-vėl nuvarė iš paskos.

monicita atsidūrusi savo patogioje lovoje, susisuko į kamuoliuką ir giliai ramiai užmigo.

prieš išsinešdindama atkeliavo pas Monica ir brūkštelėjo jei trumpa rašteliūkštį su atsisveikinimu. padėjusi jį ant lovos, išėjo.

ryte išmiegojusi monica pramerkė akis ir pasiraižė lovoje. šiek tiek pagulėjusi gan nustebo išvydusi raštelį, jį paėmusi, perskaitė suprantamai linksėdama. padėjusi raštelį ant stalelio šalia lovos, mo išsiropštė iš jos, apsivilkusi chalatą, ir žiovaudama nuėjo į vonią, kurioje užtruko apie 20 minučių. grįžusi mergina apsirengė ir nusileido į svetainę.

grįžusi namo, monica nugriuvo ant lovos ir pasidėjo ant pilvo katiną, kuris irgi labai liūdnai inkštė ir mindžiojo tarsi nerasdamas vietos. glostydama gyvūnėlį, monica ištisai visą naktį verkė, kartais be garso ašarodama, o kartais užsikaukdama taip, lyg danielis jau būtų miręs. galiausiai paryčiais moncė su plyštančia galva, nusprendė paskambint giselei.

pokalbiui pasibaigus, moncė numetė telefoną ir apkabino katiną.
- niekas mūsų nemyli, katuk,-pasakė užsimerkusi. nuo ašarų visą naktį, jai galvą siaubingai spaudė ir prigėrus visokių vaistų, kurie jai dabar turbūt nelabai tiko, prisivertė užmigt.

po kelių savaičių, įėjusi į savo kambarį ir radusi ant stalo laišką, nudžiugo kaip tūkstantis saulyčių. atsisėdus ant lovos pasiėmė ant kelių tą katinuką ir skaitė įsijautusi, nieko net nematydama aplink. perskaičiusi penkis kartus, laiminga, kad danieliui gera, pasidėjo laišką atgal ant staliuko ir išėjo savo reikalais, mintyse jau regzdama atsakymo tekstą.

ot laiškelių diena buvo monicai, įėjusi į kambarį atrašyti danieliui, mergina pamatė dar vieną laišką ant staliuko. pasiėmusi perksiatė ir išties nenustebo, kad charly turi vaiką, nes gandai jau greitai sklido. vis dėlto, negalėjo atsakyti vaikinui, o be to, ir vaiką apmatyti labai norėjo, todėl greitai usimetė švarkelį, apsimovė kablus, kol dar gali juos nešiot, ir išlėkė, perbraukusi plaukus šepečiu.

išgirdusi kažkokį žiauriai įkyrų burzgimą kieme, monica atsikėlė ir nuėjo prie lango. pamčius ten charly, pavartė akis ir užsimanė tyčia pasikviest kokį alexą, bet nusprendė nekankint vargšo ir leist dirbt, kad taip neturi ką veikt, todėl užsidėjo ausines su jūros ošimu ir vėl nuėjo į lovą.