Annos miegamasis

Atsitempė čia Karla ir atidarė spintą.
- Rinkis kas patinka.- Nusijuokė.

Karla pažiūrėjo į spintoje esančius rūbus.
- gerai, pasiskolinsiu šitą ir šitą, - nusijuokė ištraukus džinsus (aišku aptemtus, kitų ji nenešioja) ir maikutę.

Nusijuokė.
- Imk ką nori.- Pasakė ir pati išsitraukė kažkokią suknelę.
- Aš noriu šitos.

- suknele, vidurį žiemos, - nusijuokė, ir nusirengus šlapius rūbus, apsirengė sausus.

- Namuose šilta.- Nusijuokė ir apsirengė.
- Be to gražiai atrodo.- Pasakė perbraukdama ranka per suknelę.

- gerai jau, einam į svetainę, nes jaučiu jei dar čia stovėsim, nei vynelio, nei sulčių nerasim, - nusijuokė.

- Rasim, nežino kur mano atsargos.- Nusijuokė ir nusitempė ją atgal.

Anna tik atlėkusi į savo kambarį trenkė duris ir užrakino jas. apsisukusi į jas atsirėmė ir pradėjo verkti.
- Nekenčiu!- Užrėkė ir paleido butely į sieną. Viskas išsitaškė gražiai ant sienos, o stiklo šukės pabiro po kambary.

Severas pabandė atidaryt duris išgirdes Annos balsą,nepavyko.Todėl pasibeldė.

- nieko nenoriu matyti!- Užrėkė ir atsisėdusi ant žemės apglėbė savo pilvuką. Aišku vis dar verkė.

-Anna...,-pasakė tuo savo balsu kurį Anna atpažint galėjo.
((tai ji dar nėščia?))

- Ko nori?- Paklausė vis dar verkdama.

-Noriu paguosti savo vienintelę dukra...,-kiek nuliūdusiu balsu tarė.
-Noriu paaiškinti kodėl tavo mama taip kvailai elgesi.

Anna atrakino duris net nežiūrėdama ir greit atsistojusi nuėjo ir atsigulė ant lovos. Vis dar apsikabinusi savo vargšą pilvuką, kuriame turėtu būti vaikas jos, ji nusisuko į sieną, kad jos verkiančio veidelio tėvas nematytu.

Atsisėdo ant lovos krašto.
-Na gi išsipasakok.Nes tavo motina...per isterija nesugebėjo papasakot.

Anna vis dar tylėjo ir nusivalė kelias ašaras nuo veido.
- Užrakink duris, pas mane svečių yra.

Severas mostelėjo lazdele ir užsidariusios durys užsirakino.
-Nagi papasakok.

- neturiu ką pasakot.- Pasakė užsimerkusi. Jai jau galva svaigti pradėjo, o dar ir šukes nuo vyno butelio reiks valyti.

-Klausyk ,žinau kad, pyksti ant jos bet ji jau nebežino kaip elgtis.Dažnai ji renkasi elgtis kaip su Mv ar kaip su šeimos nariu...mes su tavo motina tiek daug iškentėjom...Matėm žūstančius draugus,Hera daugiau iškentėjo nei aš.Bet tai neesmė Anna yra vienas dalykas dėl kurio tavo mama taip regavo,-paglostė dukros galvą.

- Patylėk, nenoriu apie ją nieko girdėti.- Pasakė piktoku balsu.
- Per ją praradau savo vaiką... nenoriu apie ją daugiau nieko girdėti.

Severas atsistojo.
-Aš ir pykstu ant jos!,-kiek sudvejojęs prabilo,-tavo motina prisaikdino man niekam nesakyti, bet aš tau pasakysiu...ir ją išprievartavo savaitė po vestuvių,kitaip nei tu nepastojo. Mėnesis po to ji pastojo nuo manęs...bet neesmė kad nuo manęs ,esmė tame ,kad nujaučiau būsiantį karą todėl maldavau tavo motiną išsivalyti.Ji nesutiko ir saugojo tave be galo. Todėl visiškai Anna nesuprantu kodėl ji tau neleido jo pasilikti....,-skausminga mimika.

Atsiduso.
- Ji net nežino, kaip aš norėjau to vaiko..- Tyliai pravirko, bet greit nusišluostė ašaras.
- gerai, gali eiti.- Pasakė ir atsisėdo ant lovos.
- Ate.- Pasakė ir atsistojusi atsirakino duris ir išėjo.

Pagavo Anna už rankos ir apkabinęs pasakė.
-Vėliau ar ankščiau ,tu susilauksi daugiau vaikų...nebėda...man visai neprošal jau ir seneliu but,-nusišypsojo ir pabučiavęs į kaktą išėjo.

f