I aukštas, svetainė

-Modelio dalbas yla labiausiai zeminantis, po leisgivės moters (turėjo omeny, laisvo elgesio). Nes jame nėla nieko kultulinio... Nenoliu būt modleliu. Noliu būt futbolistė ir dal kašininkė ir dal labai noliu boksą žaist!
Nusišypsojo ir pagriebė nuo stalo saują saldainių.

Labai magišku būdu užkaitė kavos.
- Tai kaip sugalvojai mane aplankyt po tiek metų?-nusišypsojo žiūrėdamas į merginą, kuri visgi nelabai pasikeitusi buvo. Išgirdęs, ką ten per kuždesius laido Jess, atsisuko į ją.
- Neužmiršk, kad ir tavo motina šiek tiek buvo modelis, tai nešnekėk taip,-pasakė jai rimtai ir akim parodė link lentynos, kur prie Alexo apdovanojimų puikavosi Gabrielos miss karūna.

-bet aš nenoliu būt kaip mama, Aš noliu būt Aš ir viskas..
Sumurmėjo ir nulipusi nuo lovos nuėjo pasiimt kamuolio iš po stalo.

- Nežinau ką daryt, noriu, kad Jess būtų mergaitiška, o ji auga kažkoks transvestitas...-pasiskundė Lilianai tyliai.

-Aš ne tlansvestitas, o melgaitė ir esu labai mergaitiška, bet man patinka aktyvus laisvalaikis..
Piktai sumurmėjo, nes viską girdėjo ir spradydama varinėjos tą kamuolį po kambarį.

"- Ji net nežino ką tai reiškia, bet vistiek ginčijas",-pagalvojo mintyse.

Alexas su Gabe tyliai grįžo į svetainę ir uždegė šviesas.
- Nei vieno tavo drabužio neišmečiau, nors ir užėmė jie pusę spintos. Tai tau gal vonią prileist, arbatos padaryt, o gal nori valgyt, o gal šalta?-pradėjo klausinėt tyliai, nes Jessica miegojo.

- Gali, - šyptelėjo ir apsidairė su šypsena ir nostalgija.

- Gerai, tada tu eik išsirink rūbus, o aš pirma prileisiu vonią, o tada nueisiu viso kito. Tik tyliai, nes Jess miega,-pakštelėjo į dulkiną Gabės skruostą ir nulėkė į vonią.

Vieną apsiniaukusią ir visai negražią pavakarę, Alexas kaip niekada pavargęs ir irzlus, įžengė pro savo mylimų namų duris. Truputį apsidairęs, numetė sportinį krepšį bei lagaminą prie spintos ir pasikabino savo striukę, prie veidrodžio ranka perbraukdamas per šukuosenikę. Šiaip jau Alexas visada nemėgo rungtynių svečiuose, bet dabar visas tris dienas pratūnojęs kvailoj Anglijoj, jautėsi išvis siaubingai. O dar ir rungtynės pasirodė rekordiškai ilgos - 8 valandos 32 minutės ir 47 sekundės, ir kaip nebūtų keista, iš visų rungtynių lygiai 8 valandas ir 32 minutes pliaupė lietus. Prakeikta, prakeikta Anglija, kuriai dar ir pralaimėjo!
Tarsi sukdamas garbės ratą, Alexas apėjo aplink svetainę paspardydamas katiną Borisą, katę Katę ir nuolat snaudžiantį šunį Mauricijų Pablą Fernandesą. Tuomet kažką neaiškiai sumurmėjęs savo alexėjų kalba, nuėjo į virtuvę, kur pasidarė milžinišką kalėdinį puodelį kavos, į kurį gėralo tilpdavo turbūt visas litras, ir pasiėmė šaldytuve su spyna užslėptą šokoladinį tortą.
Grįžęs į svetainę, įsitaisė ant sofos pasidėjo kavą sau ant pilvo, atsiriekė didžiulį gabalą torto, nesicackindamas pasiėmė jį į leteną ir gerokai atsikando, visus žabtus išsišokoladuodamas. Patraukęs nemažą gurkšnį kavos, rankove persibraukė per murziną veidą ir neužilgo jau pjovėsi antrą gabalą. Štai kaip elgiasi Alexas, kai jį apima mergaitiška depresija.

vargais negalais išklaidžiojusi dešimtį maskvos kvartalų, monica pagaliau atrado namą su tokiu adresu, kuris jos užrašų knygelėje puikavosi ties alex vardu. jau buvo beprarandanti viltį aplankyti vaikiną, tad pagaliau atėjusi, pajuto palengvėjimą ir paspaudė durų skambutį.

Alexas išgirdęs skambutį, tingiai atsikėlė nuo sofos, pasidėjo kavą ant stalo ir pasiėmęs servetėlę, nusivalė nuo veido šokoladą. Tada vangiai nuropojo prie durų ir jas atidarė.
- Monica? Monica! Sveika, užeik,-pasitraukė nuo durų išsišiepęs.

- monica monica,-pakartojusi tyliai nusijuokė ir užėjo į vidų. dairėsi po wilson'o svetainę.
- gražiai gyveni,-tarė galiausiai be leidimo prisėdusi ant sofos.

- Gal nori ko nors?-paklausė ir nieko nelaukęs padėjo ant stalo vyno, patraukęs tolyn savo kavos visą puodą, o tortą, arba tai, kiek jo ten likę, padėjęs į vidury.

monica susikėlė koją ant kojos ir atsilošusi stebėjo alex.
- man regis, tu viską paruošei nelaukdamas mano atsakymo,-atsakė su juoko gaidele balse, nužvelgdama tortą.
- gal pats netyčia būsi jį kepęs?

Alexas tik gūžtelėjo pečiais ir nusijuokė, ką jau padarysi, žmonių jis ne visada klausydavosi ir darydavo, kaip jam atrodė geriau.
- Aha, aš,-palinkčiojo išdidžiai rodydamas į savo tortą ir prisėdo šalia Monicos.

moncė net nustebo, nes sunku gi rasti gaminantį vyrą šių laikų visuomenėj.
- omg, tada turiu paragaut, nors ir taip šiandien kalorijų prisirijau visai savaitei,-kilstelėjo savo nudažytus antakius ir atsipjovusi torto, ėmė dairytis lėkštutės.

Supratęs, ko Monica ieško, susigėdo neatnešęs iškart ir greitai suveikė jai lėkštę ir šaukštuką.
- Velniava, atsiprašau, visai pamiršau, kad normalūs žmonės tortą valgo ne rankom,-nusijuokė ir į servetėlę dar kartą nusivalė rankas, ant kurių dar matės šokolado likučių, kaip pas kokį vaiką.

monica nusišypsojo, metusi žvilgsnį į alex rankas.
- pats kaip matau nesiterlioji ir valgai rankom?-sukikeno įsidėdama į burną šaukštelį torto. paragavusi užsimerkė ir netrukus atsignybė dar.
- turiu tik pagirti, skonis tobulas,-pagyrė pritariamai linkteldama.

- Ačiū ačiū, žinau, kad aš nuostabus,-nusijuokė pradėdamas vyną pilstyt.

monica atsisuko veidu į alex.
- aš taip nesakiau,-lėtai pasukiojo galvą ironiškai šypsodamasi.

Alexas kilstelėjo antakius ir pasilenkė artyn.
- Bet užtat žinau, ką tu galvoji,-pasakė tikrai žinančiu balsu.

- tikrai? tada ir ko aš noriu žinai?-paklausė pasisverdamas į priekį, kone susiglausdama su alex nosimis.

- Man atrodo, žinau,-nusišypsojo ir pabučiavo Monicą. Staiga prisiminė nežinantis, ar namuose vienas yra, bet tą pačią akimirką pagalvojo, kad jei dar kas nors čia būtų, tai būtų atėjęs vos išgirdęs balsus.

monica apsivijo alex kaklą rankomis ir reikliai atsakė į vaikino bučinį. kada paskutinį kartą jiedu buvo susitikę? ooo, tikrai senokai, ir mo jo labai pasiilgo.