I aukštas, svetainė

Gabriela nusišypsojo mergaitei ir Alexui, bet dirbtinai, duodama suprast, kad prie dukros nesimuš.

- Tai va, JESSICA, MES einam darytis blynų...-pasakė mergaitei ir nuėjo į virtuvę.

-maaamaaa, barisui popa padariau, o tu eisi blnų valgyt??
Jess šypsojos mamai kaip saulės spinduliukus, apskritai smagu kai visa šeima namie

- Taip Jesse, - Gabriela atsikvėpė ir nuėjo į virtuvę, paskui juos.

Alexas įsivedė Monicą į svetainę ir lėtai pasodino ją ant sofos.
- Kas yra?-paklausė merginos pritūpęs priešais ją.Pasidėjęs rankas ant merginos kelių, žiūrėjo į jos ašaras ir neįsivaizdavo, nei dėl ko jos kilo, nei ką dabar daryt.

monica pasilenkė ir apsikabino alexo sprandą.
- nieko. turbūt žliumbiu iš kvailumo,-pasakė jausdamasi beprotiškai kvaila. na žinoma, protingas žmogus neateitų į svečius ir nežliubtų tiesiog šiaip. o ji taip darė.

Alexas apsikabino vargšę Monicą, kurios jam laaaabai jau pagailo.
- Tu kvaila? Nenusišnekėk,-pasakė šiaip jau net negalėdamas pakęst tokios baisios kalbos.- O šiaip, paverk, sako, būna geriau...-taręs tyliai po tumpos pauzės prisiminė, kuri turbūt nuskambės baisiai, bet Monica turi humoro jausmą, tai nieko tokio.
- Mne ničevo nenužno tolko plač, slezami napiši, melodiju doždia svojei liubvi... Mne ničevo nenužno tolko ždi, i ja tebia spasu, ne dam tebia apiat s uma soiti...-tyliai, vos neniūniuodamas uždainavo.

monica alexui leido nagus į kaklą, bet ką gi, tegul vaikinas kenčia už visas moncei padarytas baisybes. arba būsimas padarytas baisybes, ne dabar jų dar lyg ir nebuvo. tačiau išgirdusi alexo balsą, kuris pragydęs ją iškart pralinksmindavo lygiai taip pat, kaip danieliaus, o dar dainuojant tokius žodžius, mergina nesusilaikė ir nusijuokė.
- sliozi tvoji dlia menia lučaja nagrada...-sudainavo juokdamasi pro ašaras ir atleido aleksėjaus sprandą.

Matydamas, kad Monicai aiškiai pagerėjo, Alexas pažiūrėjo į merginą ir nusišypsojo.
- Nori arbatos? Kavos? Kakavos? Beleko kito?-paklausė šypsodamasis labai plačiai.

- turi gal žalios arbatos?-paklausė alexo valydamasi savo skruostus ir nusijuokė iš savęs, kvailos jau grynai.

- Turiu, tuoj,-linktelėjo Moncei ir atsistojo sunkiai, turbūt jau paseno, kojas skauda, nugarą skauda, byra senolis Alexėjus. Nupėdinęs į virtuvę, ėmė tarškint indais.
- Tai kaip sekas?-paklausė garsiai iš virtuvės.

- ai kažkaip... taip sau,-atsakė ir pagniaužė pagalvę, kurią pasiėmė nuo sofos galo.

Alexas pargrįžo apsikrovęs maistu, arbatom ir Jessica.
- Tai kodėl? Vis dar neatsigauni?-šyptelėjo ir pastūmė arčiau Moncės puodelį su jos arbata. Tada nusiėmė Jessicą nuo sprando ir pasisodino ant kelių.
- Bet pažiūrėk, kas pabudo, mano princesė su savo nuostabiąja pižama...-nusijuokęs nestipriai patampė Jessicos skruostą ir įkišo jai dar vieną sumuštinį į ranką.

- nežinau, kažkaip man viskas labai pasikeitė dabar...-monica atsakė, tačiau pamačiusi jessicą iškart nusišypsojo.
- oho, jessica, nuostabiai atrodai... štai kur dama, net miega apsirengusi stilingai,-nusijuokė girdama mergytės pižamą.