Danieliaus butas. Centre.

Hera padęjo viska ant staliuko o pati išgėrus kavą susirado marškinius ir apsirengus atsisėdo ant lovos.

- Nu ir greita...-stebėjosi, kaip ji akimirksniu kavą išmaukė. Atsistojo.
- Aš į dušą einu,-pasakė jai švarius rūbus imdamas.

-O aš jau lėksiu,-priėjo prie vaikino,-jai atvesi man minirtre aš tau tikrai atsilyginsiu,-žiaurei karštai pabučiavo ir atsitraukus dingo oru.

- Po 10 metų...atvesiu,-nusijuokė jai dingus ir nuėjo į vonią. Išsimaudęs ir apsirengęs, suvalgė ką jam ten paruošė ir išgėrė kavą. Perskaitęs laikraštį, išėjo kažkur.

Danielis pargrįžo į butą, ir iškart priėjo prie veidrodžio. Atkišęs į jį nugarą, susiraukė pamatęs visai nemielą širdžiai vaizdą. Lenkdamas ranką prie nugaros, pagaliau šiaip ne taip pasiekė stiklą ir jį lėtai jį traukė. Pašalinus iš savo kūno paskutinį stiklą, vaikinas atpalaidavo įtemptus raumenis ir nusikeikė.
- Biiiiitch... Draugė, kuri nužudytų už vieną "įkišk ištrauk",-nusijuokė turėdamas galvoj tipo best Karlos friend Herą, per kurią ir prilindo jam tų stiklų į nugarą. Piktas tarsi širšė, Danielis atsivilko iš baro giliai giliai paslėptą butelį.
Atsidaręs rožinę spintelę, išsitraukė stiklinę ir dar visokių gėrimų. Ėmė viską maišyt, kol gavo kažkokį birzgalą, kuris tikrai nuims skausmą.
Palikęs savo gėrimą trumpam, nuėjo į vonią. Nusiprausęs vėl pažvelgė į veidrodį - vaizdas nepatiko. Tų stiklų daug nebuvo, bet kažin, ar Tayloras irgi turi žaizdelių ant nugaros. Vadinasi, dabar negalės būti neapsirengęs, nes taip skirsis nuo brolio.
- Ai, koks skirtumas, žiema juk,-optimistiškai numojo ranka ir apsirengė. Paragavęs savo kokteilio, beveik teigiamai palinksėjo keletą kartų ir įsitaisė ant sofos. Paėmęs krūvelę laiškų, vaikinas užsidėjo akuliorius ir ėmė juos atidžiai skaityti.

Atėjus atsirakino duris ir įžengė į butą. Pametus Danieliui kažkur virš galvos dėžę su keliom granatom ir bombikėm, apsisukus išvarė.

Laimingas atsidarė dėžę ir apžiūrėjo. Kai apžiūrą pabaigė, pasidėjo visus sprogstančius daikčiukus į saugią vietą. Šiaip, nežinojo kam jų reikia, bet jei iš grupiokės gali gauti nachaliavai, tada smagu turėt tokių dalykėlių. Kietas toks jauties.

Po kiek laiko atsistojęs užsimetė striukę. Tikėjosi, kad Stefanas dar gal nebus paleidęs Karlos. Apsisukęs ant kulnies, išjungė šviesą ir palikęs butą, užrakino duris.

Po kiek laiko Danielis atsirado kambary. Atėjęs prie veidrodžio, pamatė po truputį ryškėjantį fanarą ir kreivai visą vaizdą nužvelgė. Pasitraukęs nuo veidrodžio, ėmė mąstyt, kaip jis taip nevykusiai pasirodė. Atėjo, pasimatė su Tayloru ir... gavo į snukį. Mątyt Danielį netikėtas braliuko aršumas iš vėžių išmušė.
- Neatleisiu aš jam už tai, viskas,-pasakė ir trinktelėdamas durim kažkur išėjo.

Atrakinęs duris, įsivedė Jessie į savo rožinį butą.
- Miela, ar ne?-nusišypsojo apžvelgęs rožinę aplinką.

-Nu fainiai,tik keista kad vaikinas megsta roine spalvą,-nusijuokia,-bet man patinka

- Rožinė yra gyvenimo pagrindas. Jo esmė. Rožiiiinė...-atsisėdęs ant sofos, apsikabino rožinę pagalvę.

-Nu gal ir tiesa,-nusijuokia ir atsiseda salia Danielio

- Ne gal, o taip. Aš žinau, ką sakau,-nusijuokė.

Taipogi nusijuokia ir pradeda svajoti

- Ką mąstai?-paklausė merginos.

-Apie tave,-nusijuokia

Ir ką gero pamąstei?-nusijuokė.

-Aj kaip tu atrodytum nuogas,-nusijuokia

- Kaip ir visi nuogi vyrai,-nusijuokė.

-Ne,netaip,-nusijuokia

- Nu tai o kaip tada?-susidomėjo, ką ten tokio įsivaizdavo Jessie.

-Grazus,raumeningas,tobulas,-nusijuokia ir prislenka prie jo ir pabuciuoja saldžaia i lupytes

- Mhm, tobulas,-nusijuokė ir apkabino merginą. Dar mintyse pridėjo žodį "rožinis".

-Rožinis,-nusijuokia ir darkarta isisiurbe i lupytes