Danieliaus butas. Centre.

(( "Meilužių (joms jokių reikalavimų :DDD išskyrus pilnametystę, pedofilu tapt niekas nenorėtų )" ;DD ))

((Nu šešto kurso mokinys jau gali būt sulaukęs 17, o kaip žinom, čia pilnamečiu tampama nuo 17 :DD))

((Na Jess 1 metu truksta ;DD Neesme ;DD Prifloodinom cia ;DD ))

((Klausykis ką aš tau sakau! Šeštokas gali jau 17 sulaukęs būt. Kaip aš, gimtadienis metų pradžioj, tai 10 klasę baigsiu būdamas 17, o ne 16, kaip reiktų :DD))

((Pas Jess parasyta 16m. todel ir sakau :)p Ir + nezinojau, kad cia pilnametyste nuo :) ))

((Nu tai kas. Dabar bus jai 17 ir nesvarbu, kas parašyta. :DD))

(( ;DD ))

((Tarkim, Danielis ir Jassie jau užbaigė savo reikalus :DD))

Iš Giselės Danielis grįžo į savo mielą rožinį butą. Pasikabinęs striukę ant pakabos, nusimovė batus ir tiesiu taikymu nuėjo į virtuvę. Pasiėmęs didelį raudonos spalvos puodelį, vaikinas užsikaitė vandenį kavai ir, kol virdulys virė, neva skaitė laikraštį, bet nelabai kas lindo į galvą.
- O gal nėra taip jau bloga turėt vaikų? Ir šeimą, normalią? Gal tėvai tikrai manęs nepaliko, gal rimtai mane pavogė?-ėmė klausinėt savęs ir susinervinęs trinktelėjo galvą į stalą.
- Kas tau daros, Danieli? Ar tik kartais nesigaili, kad Gisele nesilaukia?-sumurmėjo užsidengęs galvą rankomis. Iš transo ir apmąstymų pažadino virdulio švilpimas. Padėkojęs Dievui už šitą švilpimą, padėjusį truputį atsitokėt, įsipylė vandens į puoduką, pagamindamas kavą, kurią tuoj pat ir išgėrė. Tai padaręs, nė neužsukęs į vonią, nusirengė ir griuvo į lovą.

Taip visai nemažai laiko numigęs, prabudo ir pasivartė lovoj. Po 5 minučių voliojimosi, labai tingiai išlipo iš lovos ir lyg maišu daužtas nusvirduliavo į vonią, o jau išlindo iš jos - žvalus kaip stirniukas rožinę pavasario dieną. Užsikaitęs puodelį kavos ir traukdamas rytinę cigaretę, pradėjo kažko kuistis po spintelėj už butelių įtaisytą seifą. Išsitraukė iš kažkada iš Alexis gautas granatas.
- Naissss...-apžvelgęs jas, įmetė atgal. Jau norėjo pasigrožėt ir mielu ne rožiniu pistoletu, bet vėl tas virdulio švilpimas atitraukė nuo darbų. Užsipylęs kavos, pradėjo ją gurkšnot, sėdėdamas ant spintelės.
- Danieli, senas vilke, tu įsimylėjai,-nusijuokė sau ir įmetė nešvarų puodelį į kriauklę. Užsivilkęs kožą, švilpaudamas sau patraukė kaip visada neaiškiais ir nevisai švariais savo reikalais.

Danielius grįžęs čia po kokių mažiausiai pusantrų metų, atidaręs duris net susiraukė, kaip triktelėjo seniai nevėdintų patalpų kvapas. Kažkaip jam atrodė, kad čia turėjo turėt rūnų, bet atidaręs spintą, nieko nerado, tik tuščias lentynas. Pagūčiojęs pečiais nusprendė, kad vis dėlto kitur trenktis neapsimoka ir pasilikęs bute, pravėrė visus visus jo langus, kad smarvė dingtų, ir pasikuitęs spintelėje, susirado vatos ir buteliuką su kažkokiu eliksyru. Nusiėjęs į vonią, kuri, kaip ir visas butas, buvo nostalgiškai rožinė, Danielius nusivilko marškinius, ir pažiūrėjo į savo prapjautą dešiniąją.
- Nelabai giliai, gerai...-apžiūrėjęs žaizdą sau ištarė ir pakišęs po kranu, atsargiai nuplovė. Suvilgęs vatą į pasiimtą eliksyrą, Danielius išvalė žaizdą ir nusisausinęsvėl apsivilko savo marškinius, kurie jam varė šleikštulį ir atrodė, kad tuoj apsivems. Supratęs, kad ilgai čia neišbus, dar iškentė valandą šį bei tą nuveikdamas, o tada apsivilko striukę ir vėl išsidangino.