Stadionas

Visų mylimas Alexas, oru atkeliavo į stadioną, deja kaip visad, paskutinis.
- Nu aš neseniai vedęs!-pasiaiškino visiem piktiem žvilgsniam gūžčiodamas. Atsiprašęs greitai nuskubėjo į persirengimo kambarius ir atsitraukė sportinį krepšį.
"- Šalmas šalmas... kur šalmas?!",-skubėdamas nusprendė, kad jo tikriausiai nebus įsidėjęs. ką darysi, Alexas pasivogė vieną iš atliekamų šalmų ir nuskubėjo į treniruotę.
- 10 ratų aplink salę, tada 100 atsilenkimų, 50 atsispaudimų ir dar 30 ratų lauke ant šluotos apšilimui!-užrėkė treneris ir visa komanda kaip pradinukai pradėjo ratu lankstyt aplink salę, o Alexas mintyse burbėjo "Kaip aš jo nekenčiu...".
Užbaigus pirmuosius ratus, visi monstrai rusiški slibinai salėj pradėjo daryt atsispaudimus, atsilenkimus, ir dar iš lempos trenerio pridėtus pratimus.
Kai visi jau apšilo, vos pasivilkdami užsimaukšlino jau ne šiaip sportines aprangas su kuriom davės salėj, o kvidičininkų šarvus. Griebę už šluotos, ėmė apšilinėt lauke.
- Dabar kartojam 5 derinį, nes nei velnio jo nemokat!-užrėkė treneris pakilęs ant šluotos.
- Kokį penktą?
- Tu gal iš medžio iškritai?!-vėl užriaumojo vadas.
- Ai jo jo, penktą, kaip galėjau užmiršt...-Alexas tik pasikasė galvą greitai apsimetęs, kad prisimena, nors nei velnio jo nemokėjo. Lyg jis daro užtvarą 3 numeriui, tada gauna pasą iš 4-o, prabėga ir pasuoja 5-am... O gal... Ne pala...
Visai pasimetęs apsimetė kad šiaip skraido ir nužvelgė, kas trenerio lentelėj nupiešta.
"- Aaaa, nu viskas aišku",-įsidėmėjęs nuskubėjo į savo vietą ir pradėjo treniruotę.
Kelias valandas žaidę, svaidęsi kamuoliais ir kartoję visokius derinius, pagaliau nusileido ant žemės. Visiem susėdus į žiūrovų vietas, treneris kaip visad pradėjo savo kalbą.
- Permėj bus sunku! Jei "Volgą" namuose nugalėjom nesunkiai, tai pas kitus varžovus ir dar svečiuose, bus nelengva! Jų gynėjas iš Mozambiko net savo rinktinėj yra nepakeičiamas! Ir nežiovauk Poterfeldai, aš rimtai sakau! Dabar taip. Privalot išmokt 5 derinį! Wilsonai, nežaisk su laikrodžiu, o klausyk - jeigu tik Gorbačiovas priartės prie šoninės linijos su kritliu, iškart rodai 5 derinį, aišku?!-užriaumojo ir nelaukęs tęsė toliau:
- O dabar. Koks šūkis kitoms varžyboms?
- Viens du trys blynai?
- Viens du trys vodka?
- Ne, blynai buvo praeitose varžybose, o vodka pernai dėl taurės,-purtė galvą treneris.
- Viens du trys spagečiai?
- Viens du trys koldūnai?
- Viens du trys pica su pievagrybiais, kumpiu, picarela ir ančiuviais?
Visi tokie "o.O" atsisuko į gaudytoją.
- Aš tik pasiūliau...
- Aš už už spagečius, kas su manim?-paklausė treneris. Visi pakėlė rankas.
- O dabar einam persirengt!
Pagaliau pasibaigus treniruotei, visi persirengė. Alexas atsidusęs iš laimės, kad 5 valandos darbo jau baigtos, išskubėjo namo pas mylimą šeimą, sudarytą iš žmonos, dviejų katinų ir šuns.

Kaip ir kas antrą rytą, Alexėjus atdundėjo atskubėjo stadiono link. Kaip ir kiekvieną dieną, vėlavo jis, žinoma. Bet gerai, kai pavėlavęs vienas rengies, tada jokie nuogi Čarliai visai į angelus nepanašūs, nesimaišo.
Paskubom užsivilkęs savo belekokią gražią kedžio spalvos aprangą (nu gerai jau gerai, ta apranga buvo žalia, o ne violetinė...), atbėgo į aikštelę, kur visi jau vorele bėgiojo. Nusijuokė Alexas iš žąsele bėgiojančių bobų, kurie save vadino vyrais, ir... prisijungė prie jų, žinoma.
Apšilęs (nors ir taip jis visada karštas yra ), pradėjo treniruotis kaip vergas, didino savo raumenų masę. Kai pagaliau visi nusikalė, tada jau treneris liepė visiem apsirengt kitas aprangas ir keliaut į aikštelę.
- Nu bet ten sninga...
- Tai kas, kad sninga!
- Bet sušalsim...
- O jei per varžybas snigs?!
- Bet dabar ne varžybos...
- EINAT Į LAUKĄ IR SKRENDAT PENKIS RATUS JIBŠ^&%^& *&^$ n********* !!!
Tokio vieno žaidėjo ir trenerio dialogo palydimi, visi nelabai laimingi išėjo į lauką. Tik Alexas buvo laimingas, nes jis iš esmės, visada apsipatenkinęs. Apskridęs penkis ratus, Alexas už gerą darbą saldainį iš trenerio gavo ir jį suvalgęs, išvis laimingas buvo. Net 5-ą derinį puikiai atsiminė, tai visas 3 žaidimo valandas, visai neblogai pasirodė.
- Gerai, mano žmona gimdo, aš išeinu, o jūs visi dar valandą žaidžiat!-pareiškė treneris.
- Mmmm... mano žmona irgi gimdo...
- Ir mano.
- Mano irgi, va tuoj už trijų minučių į ligoninę vežt turiu!
- Ir mano tuoj tuoj gimdys, nu niekaip negaliu pasilikt...
- Mano irgi!..
- Herkuli, tu juk gėjus, tu neturi žmonos...
- Čia pusė jūsų nevedę, bet velniai nematė, visi einam, treniruotė baigta!-taip smagiai vadas pamojo ir visi kvidičininkai, o tame tarpe ir Alexas, žinoma, iškeliavo į persirengimo kambarius. O iš jų namo, žinoma.

((Nenoriu trukdyt su Guitierez kalbėtis, tai rašau čia :DD))

Vieną gražią dieną, kai Alexėjus dirbo, Tayloras ėmė jam skambint.

Alexas lauke gulėjo ant tribūnos kėdžių ir stebėjo, kaip senbuvai iš kamuolių laido į naujokus, šventindami juos. Kažkada ir Alexėjų taip laidė, dabar net nesitiki, kad jį, komandos vierchą, kažkas dubasino. Staiga išgirdo savo tirli pirli muzikėlę telefone.
- Vyrai, jūs tyliau biškį, man skambina. Bet laidykit laidykit,-nusijuokė ir atsiliepė:
- Aliuo?

- Sveix, Alexėjau. Skaži mnie, kiek metų tu vedęs Guitierez?-paklausė.

- Metus. O tu Karlą kiek, penkis?-nusijuokė ir netyčia nukrito nuo suoliuko. Nusivalęs kelėnus, atsisėdo normaliai.
- O kodėl klausi?

- Aš tai su Karla jau beveik du, primeti?-nusijuokė ir tęsė toliau:
- Tai va, Alexėjau. Rink chebrą. Važiuosim į Las Vegasą,-nusijuokė.

- O ką mes ten veiksim?-paklausė, bet aiškiai buvo susidomėjęs.

- Durniau tu. Atšvęsim bernvakarius, kurių taip ir neatšventėm!-negalėjo patikėt Alexo žioplumu.

- Taylorai, nemanau, kad labai gera mintis švęst bernvakarį ir dar LV, kai jau esam vedę...-nenoriai pasakė. Jam ta mintis šiaip labai patiko, bet Guitierez taip ir alukia prie ko galėtų prisikabint, kad išsiskirt su Alexu.

((Nepamiršk savo dukros :DDDD))

- Alexėjau, tu visiškas debilas. Mes ten ne dulkintis važiuojam!-taip sušuko, kad net per ragelį turėjo skambėt ant viso stadiono.

- Tai tu. O man pamačius didesnę iškirpę testosterono mygom padaugėja 5 kartus,-nusijuokė.

- Alexai, po velnių!-sušuko sėdėdamas savo kabinete ir taip trinktelėjo iš kumščio į stalą, kad net sulaužė savo mylimiausią tušinuką, rašantį žaliai.
- Prieš išvažiuojant patvarkyk Guitierez ir baigta. Nu pagaliau užlaužk tą velnio mergą, negi nesugebi?!-šaukė Alexėjui į ausį.

- Nu gerai jau, gerai, susitvarkysiu su Gabi ir galėsim važiuot,-atsiduso linksėdamas.

- Pagaliau. Ir, beje, nuvairuosi tu,-pasakė.

- Kodėl aš? Kodėl tu negali?-iškart paklausė suraukęs antakius.

- Todėl, Alexėjau, kad tu turi patikimą, gerą kabrioletą. O savo dar daug nevairavau - ims ir užges vidury kelio. Negalima taip. O beje, tu jau pripratęs girtas važinėt, jeigu ką. Aš ir šiek tiek, bet tu juk girtas kiekvieną savaitgalį važinėji. Ir šiaip, tavo audi yra ne tik krūta, bet ir vietos normaliai turi,-ėmė vardint viską.

- Gerai jau, gerai,-pavartė akeles.

- Sutarėm. Ir nepamiršk pavaryt Gabrielą prieš išvažiuojant,-priminė.

- Gerai, Taylai. Griebsiu jautį už ragų,-nusijuokė.

- Bet taip gerai, kad ant prostitučių netrauktų,-vis nenustojo.

- Nu gerai, gerai, Tyalorai,-nusijuokė.

- Gerai, chebrą rink. Davai tada!-padėjo ragelį.