Kavinukė

-o man čia kažkaip.. miela? -klausiamu tonu kaip ir teiginį pasako. sukikena ir peržvelgia meniu dar sykį, nieko įmantraus neradus nusprendžia užsisakyti karšto šokolado, nes senokai jau smaližiavo, tad užverčia meniu ir padėjus šonan nukreipia akis į langą, už kurio beveik nėra žmonių.

Tayloras su šypsena žiūrėjo į Lottę. Taip seniai matė, todėl vis negalėjo atitraukti nuo senos geros draugės akių.
- Tai papasakok man, ką veikei per tą milijoną metų, kol nesimatėm?-nusijuokė padavėjai pasakęs užsakymą ir pasirėmęs skruostą ranką.

pastebėjus, kad jau atėjo padavėja paprašo karšto šokolado ir nulydėjus ją akimis vėl pasižiūri į T, nusišypso jam atgal, nes Lottei visuomet patiko šypsenos žmonių veiduose.
-hmm.. kad net nežinau, apie ką būtent papasakot ,-gūžteli petukais. -na žinai, tėvai ten verslu užsiėmę, o aš kaip kokia porcelianinė lėlytė turėdavau priimti visokius svečius, aukštuomenės damas su ponais ir taip toliau ,-pavarto akelėmis ir net prunkšteli. -o dabar... dabar, Taylorai, galiu jaustis nevaržoma jų, neturiu daryti nieko, ko nenoriu.. nors mano tėvai ir galvoja, kad išsiuntė mane į mokyklą, kur būsiu spaudžiama.. man nė motais, nes nieks niekada turbūt nespaus manęs, kaip jie ,-nusišypso ir pakelia akis į lubas šiek tiek užsisvajojus.

Tayloras klausėsi merginos pasakojimo supratingai linkčiodamas. Išsitiesęs kėdėj, atsikvėpė ir pažiūrėjo į Charlottę.
- Gali nesijaudint,-nusišypsojęs susidėjo rankeles ant stalo,- Durmštrange niekas nespaudžia. Patiko man ta mokykla. Vaikštai kur nori ir kiek nori, mokytojai negriežti, ir namų darbų beveik neužduoda,-dar kartą nusišypsojo mintyse grįžęs į mokyklą.

Pamatęs netoliese atsisėdusį Taylorą, pamojavo jam. Gukšnodamas arbatėlę laukė, kol Arianna atsibus iš komos, transo ar šiaip grįš iš kokios planetos, į kurią dabar mintimis buvo nukeliavus.

Tayloras pamatęs kažką mojuojantį, pažino Alexą ir jam atmojavo.
- Tai beprotis, ne nėščia Gabriela rūpinas, o kaip visad su Arianna kažką gurkšnoja,-tyliai paburbėjo po nosim.

Sukikena.
-Na, o man ten daug laiko ir neteks praleisti.. pora metelių.. tikiuosi miestiečiai linksmintis moka ,-sukikena, o tuomet išgirsta T žodžius, pakreipia galvą į jį žiūrėdama. -Prašau? -kilsteli antakį, nesuprato, apie ką jis čia.

- Aš tai čia atėjau į šeštą kursą. Metais jaunesnis už tave buvau,-nusijuokė prisiminęs. Velnias, šiuo metu dažnai nuklysdavo į visokius prisiminimus.
- Ne, nieko, čia šiaip, kitus žmones apšnekinėjau,-atsakė gavęs Charlottės klausimą ir numojo ranka.-Nekreipk dėmesio.

-žinok jaučiuos sumautai ,-atsidūsta ir atsilošia kėdėje. -nieko nepažįstu ir praleidau turbūt visą mokyklos smagumą, kai buvo laikai, kada tu ten mokeis ,-patempia lūpą ir pažiūri už savęs, nes smalsu Lottei pasidarė, kam ten mojavo, bet kaip mat užsisuka ir sučiaupia lūpas. -aa.. -numykia tik ir pajaučia, kaip kiekviena jos kūno ląstelė nutirpsta.

- Joooo, man atrodo, kad dabar ten nebetaip smagu. Mokiniai kažkokie nebetokie, nebesiaučia taip kaip mes, kiek girdėjau,-nusijuokė ir papurtė galvą.
- Bet juk dar susipažinsi, Lotte! Gruodžio 23-ią šventę darysim, susipažinsi su mano pažįstamais, tarp jų ir mokinių juk yra,-nusišypsojo merginai ją kviesdamas.

praklausė beveik viską, ką sakė Tayloras, mat sėdėjo labai įsitempus, o širdis daužės kaip patrakus. išgirdo tik kažkokią datą,
-Galėsiu prisijungti? -paklausia, nes neišgirdo apie tai, kad ir taip yra kviečiama.

Tayloras nusijuokė iš Lottės.
- Taip taip, baisus daiktas tas Alexas, bet nereikia jo šitaip bijot,-sukikeno ir nestipriai padaužė Charlottei per petį.- Tai žinoma, nejaugi pasakočiau apie tai, jei nenorėčiau tavęs pakviest? Tu laukiama išskėstom rankom mano namuose!-nusišypsojęs padavė Char savo namų adresą. Kuomet padavėja atnešė jiems arbatą ir šokoladą, Tayloras padėkojo merginai ir vėl atsisuko į pašnekovę.

-Taylorai, nesakiau, kad jis baisus ,-kumšteli jam šonan ir jau kiek laisviau pasijautus nusijuokia, pasiima lapelį su adresu ir įsideda į palto kišenę, po to vėl apsisuka į Taylorą ir nusišypso. -Kaip miela, būtinai pasistengsiu ateiti ,-nusišypso dar sykį ir prisitraukia taurę su karštu šokoladu arčiau, pasiima šaukštelį ir paragauja, šiek tiek prisimerkia.
-Kaip skanuuu ,-sukikena, pirmą kart paragavo rusiško šokolado.

- Bet aš užtat tą sakau,-nusijuokė kraipydamas galvą ir pasiėmė savo arbatą. Paragavęs vos neišpliko visos burnos, tokia karšta ji buvo.
- Taaaip, čia skanu ir nebrangu. Dėl to man taip ir patinka šita kavinė,-palinksėjo pats sau pritardamas. Uždėjęs rankas ant puodelio, ėmė jas šildytis.- O tu jau buvai apsilankius Durmštrange? Apsižiūrėjai, kas ir kaip?-paklausė merginos. Jam buvo įdomu pačiam, ar mokykla pasikeitusi.
((Aš rimtai kviečiu :DD Rytoj, apie 14 valandą, mano namuos Niujjorke :) ))

-Tau nederėtų taip kalbėti apie savo draugą ,-pavarto akelėmis nepiktai ir smalsiai pasižiūri Alexo pusėn, bet gana greitai apsisuka atgal į Taylorą.
-Dar ne, tiesą pasakius, net nežinau, kada man prasidės kokios pamokos... Reikėtų nueit paskaitinėt kokius skelbimus ar dar ką ,-palinksi ir nusišypso.

((aww, ateičiau, bet rytoj turbūt tik vakare būsiu, tad nebent pavėlavus atsibelsčiau.;/))

- O mes visada taip. Jis labai nedraugiškas, turi saldainių parduotuvę, bet savo draugui irgi niekada nuolaidos nepadaro,-šniurkštelėjo nosimi lyg verktų ir nusijuokė. Išklausęs Charlottės, palinkčiojo.
- Mmmm, o aš jau norėjau paklaust, ar mokykla pasikeitus...-nusišypsojo ir gurkštelėjo arbatos.
((Gali ir pavėluot, nieko tokio :DD Vistiek pas mus net renginiai neprasideda nutartu laiku :DDD))

Prunkšteli iš tos saldainių parduotuvės, o gal labiau iš Tayloro rožos ir emocijų, bet vat taip sėdėdama gal kažką apie Alexą ir sužinos.
-Ai, nekalbėkim apie tą mokyklą ,-numoja ranka ir nusišypso. -Tai palauk, kaip tu čia taip.. Trinies Rusijoje, o gyveni Niujorke? -kilsteli antakį susidomėjusi ir pakabina dar šokolado, suvalgo ir vėl užsisvajoja, kaip skanu.

((o, tuomet owkeey, gal ir ateisiu.:) ))

Po klausimo Tayloras išsišiepė kaip velnias koks.
- Aha. Žinai, čia mokyklą baigiau, čia ir įsitryniau,-sukikeno gurkšnodamas karštą arbatą,- Bet žinai, kai mes burtininkai keliaut oru mokam... šast, ir iš vieno žemyno per sekundę atsiduri kitam,-pasakojo ne tik su ištiktukais, bet ir su visokiais efektingais rankų gestais.

Tyliai kikena, mat labai vaizdingai Tayloras šneka. Beveik kaip 4D kine.
-Na taip.. vis užsimirštu apie tuos burtus ,-pavarto akelėm besišypsodama ir pasiima dar šokolado.

Kadangi per sklaidymąsi vos neapvertė puodelio su savo arbata, šiek tiek apsiramino ir nusišypsojo merginai.
- Sklerooozė, senatvė jau tau, ką?-nusijuokė ir pasilenkęs nestipriai pabeldė Lottei į kaktą.

-Matyt... čia tik vaizdas mano kaip jauniklės kokios, o šiaip tai jau protiškai aš kokių penkių šimtų metų ,-pasako viską labai rimtu veidu, bet neiškentus nusijuokia ir kabluku įspiria jam kojon nesmarkiai. -Šmaikštuolis, Taylorai ,-pakraipo galvelę į šonus ir vėl pasivaišina šokoladu.

- Aaaaa...Tai tu kaip vampyrė kokia, nesenstanti, ane?-sukikeno iš merginos ir pasilenkęs pasitrynė koją.
- Man žinok skaudėjo!-vėl ėmė juoktis ir atsikeršijo Lottei nestipriai įspirdamas į jos bato priekį.

-Taip, vampyrė, suvalgysiu jus visus ,-nusijuokia ir patraukia savo kojeles po kėde. parodo jam "nununu". -prašyčiauu, kas muša merginas? -papučia lūpas neva pikta, bet nesusilaikius vėl nusijuokia. smagu jai su Tayloru vėl pakvailioti po tiek laiko.

- Ooooo ne, mane visi taikosi suvalgyt, vampyrai, vilkolakiai, kiti... blogi padarai. Niekas manęs neišgelbės,-vėl ėmė vaidint verkimą. Jis mokėjo suvaidint taip, kad net ašaros bėgtų, bet gal šį kartą apsieis ir be jų.
- Aš mergaičių nemušu, aš mušu vapyyyrus,-sukikeno ore dūrė pirštu į Charlottę.

-Aww, vargšeeelis ,-pasilenkia truputį ir pagloso jam galvytę, kaip mama sūneliui, tuomet vėl įsitaiso savo kėdėje. -Ar man sklerozė, ar kažkada tikrai mokėjai padaryti ašaras? -nusijuokia ir smalsiom akelėm žiūri į vaikiną.