Kavinukė

- nu gerai, tada geriau aš paklausiu, kaip tau pasisekė po premjeros su žmona? paklausei amnęs, pasikalbjot?-nusijuokė pakėlus antakiuką ir gurkštelėjo arbatos, kuri jau nebebuvo tokia karšta kaip pirma.

- Oi, Monce, neklausk... Atėjom į šitą kavinę, tai kai pasikalbėjom, susimušėm galiausiai vidury jos, stogas net kilnojos... Va panelė gali patvirtint,-nusijuokė pažiūrėjęs į prie gretimo stalelio stovėjusią padavėją, kuri ir aną vakarą čia dirbo, o ji atsisukus pritariamai palinkčiojo, nes tokio karšto vakaro seniai čia nebuvę, ir sunku pamiršt.

Prie Moncės rankos iš dangaus nukrito mielas, rožinis, mažiukas vokelis su rašteliu:
Monce,
ačiū! batai nuostabūs, tortas dieviškas, o vyna vakare išgersiu.. myliu! ;*** <3333 ;***

- rimtai? o viešpatie,-nusijuokė lėtai kraipydama galvą,-tai kaip dabar jums baigės?-paklausė vaikino ir staiga prie jos nukrito raštelis. paėmusi ir perskaičiusi jį, monica plačiai nusišypsojo.

- Nežinau, Monce, kažkas tarp mūsų dar yra, bet tikrai jau ne meilė... O šiaip pykomės dėl Jess, kurios aš jai niekaip neatiduosiu. Šiandien paslėpiau Jessicą pas savo Australijoj gyvenančią tėčio pusseserę, kad nuvestų į kengūrų parką, kol aš grįšiu,-nusijuokė pasakodamas savo baisią istoriją.

- vargšė Jessica... jai tubūt taip baisu, kai tėvai pykstasi,-atsiduso ir prikandusi lūpą mąstė apie vargšę mergytę.

- Man irgi jos gaila. Kadangi mano mama žuvo, kai man buvo penki, visad sakiau, kad mano vaikas turės mamą... Bet atsitiko taip, kad pati mamai Jessicai nelabai kokia,-atsidusęs Alexėjus palingavo.

- o nenorit susitaikyt? dėl dukros?-paklausė gnybdama paskutinį kekso gabalą.

- Nežinau, ar jai tikrai geriau būtų, kai mes nuolat pyktumėmės. Jau dabar užtenka nesišnekėt ir Jessica jau verkia,-šyptelėjo sukdamas arbatos puodelį, kurio jau visai nebesinorėjo.

- gal ir taip, juk vaikai labai gerai viską jaučia... tikiuos viskas jums visiems susitvarkys, o dabar gal grįžk pas jessicą, su tavim jam turbūt smagiau, nei su senelio pussesere,-nusijuokus moncė susigrūdo paskutinį gabalą ir padėjo ant stalo pinigus.

- Kad tavo žodžiai Dievui į ausį...-nusijuokęs padėjo pinigus ir atsistojo, laukdamas Monicos.
- O tai vis dėlto pasaky: mergaitė ar berniukas?-paklausė nužiūrėjęs merginą.

- berniukas,-nusišypsojo paliesdama savo pilvuką ir atsistojo.

- Valio, aš turėsiu sūnų!-nusijuokė ir eidamas iš kavinės suplojo delnais, o tada praleido Monicą pro duris.

- alexai... sakiau neįsisvajot...-atsidusus papurtė galvą ir išėjo pro duris.

- Monce atsargiai,-pasakė pamatęs įtartinai driftinančius skustagalvius su senais golfais ir kregždėm, visiškai nederančiais prie alexėjaus astono.

- kąąą sakei?-atsisukus sustojo nesuprasdama, ko alexas dar iš jos nori.

- Sakiau Monica, traukis nuo kelio!-užrėkė ir nulėkė nutempt ją, kol dar moncė nenutrenkė kokios mazdos.

monica išgirdus alexo žodžius, iš pradžių pasižiūrėjo į dešinę, o ten nieko nepamačius, pasuko galvą į kitą pusę, kur išvydo rimtai tiesiai į ją lekiančią baisią mašiną su baisiu varuotoju, tik dabar susizgribusiu stabdyt. moncė persigandus šoko atgal iš kelio, bet aiškiai per vėlai, ir tiesiai prieš gelbėtojo alexo nosį jau besąmonės nuskrido į kitą kelio pusę.

Alexas vos spėjo išsilenkt, kol jo paties nenudaužė ir visas apmirė nuo to vaizdo.
- MONIIIIIIICAAAAAAA!!!-užstaugė taip išsigandęs, kad net peršoko visą tą mašinos priekį ir nubėgęs pripuolė prie merginos, kuri jau nebeatsakė. Aišku dabar Alexas turės Čarliui baudą už keliavimą oru viešoj vietoj sumokėt, bet ne tas galvoj dabar buvo - reikėjo vargšę Monicą kuo greičiau išgelbėt, todėl paėmęs ant rankų, persikėlė į ligoninę.