Pats žalumynas

namo eit reikės...

Ne, taigi pati naktis visai graži ir šilta, gal uogaut reiks eit.

į maximą nebent..

Ne ne, ekologija geriau... O šiaip geriau užbaikim, ir pamatysim, kas bus. Taigi, Danielius pagaliau pasiekė vieną iš svarbiausių maloniausių kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslų, ir šios keistos poros keistai meilingoji naktis po truputį mažindama tempą, atėjo į pabaigą. Tikėkimės, nebuvo viskas čia taip egoistiška ir Giselei bent šiek tiek patiko, o jei nepatiko, tai Danielius, kai prigulė šalia, kad šiek tiek pailsėtų, stipriai pabučiavo į jos skruostą ir apglėbė.

Giselė truputį pridusus, puolė temptiss suknelę, per apačią, kai ji kažkur ties šikna užstrigo, pradėjo smarkiai juoktis, bet dubens vistiek nepakėlė, nes baisiai tingėjo.
-No one knows what it's like... To be the bad man... To be the sad man Behind blue eyes! And no one knows What it's like to be hated To be faded to telling only lies..
prisiminus seną gerą dainą, plaiko gulėti, pusiau užtempus tą suknelę..

Danielius Giselės giesmių besiklausydamas nieko negalvojo, bet taip staiga jam nušvito, dėl ko jam taip keistai buvo. Taigi prisilietimų pritrūko, todėl gulėdamas šalia Gis, paglostė jos šoną ir dalį pilvo.
- Būtinai nori grįžt šiąnakt namo?-paklausė braukdamas per jos raktikaulį.

-ryt į darbą.. orgazmas nepašertas.. namai nesutvarkyti...
vat taip va kasdienybė kasdien po truputį dusina porų meilę, bet visgi reikia atsakingiems būt..

- Orgazmas turi maisto, namų jau vistiek netvarkysim, į darbą spėsim...-bandė prikalbint Giselę išburdamas dekių pagalvių, vynelio ir šokolado.

-nu gerai, bet tik šiandien...
Gis pasidavė, Danieliaus įkalbinėjimas, kaip visada.. Nusprendus, kad suknelės vistiek nenori, viena koją nustūmė ją žemyn ir užsitempus dekį, prisiglaudė prie sužadėtiniaus kaip kobrą

Danielius dar suveikė kaldrą ir patiesė ją ant žemės, o tada perkėlė save ir Gis ant jos, kad nesusirgtų jie gulėdami ant šlapios žolės. Patogiai įsitaisęs ir prisiglaudęs prie savo antrosios pusės, pažiūrėjo į vyną.
- Nori?-paklausė Giselės žvilgsniu rodydamas į butelį.

-noriu..
Gis palinkčiojo, vieną koją jau kobriškai keldama ant Danieliaus.. bus supančiotas, už nuodėmes

Danielius irgi nenusileisdamas pradėjo pintis kojom su Gisele ir įpylė abiem po taurę vyno.
- Žinai, dabar pagalvojau... Čia juk tu mane prie vynelio pripratinai, seniau tokių silpnų dalykų negerdavau,-nusijuokė įduodamas vieną taurę Giselei.

-pasidarei gurmanas.. tavo kojos kaip voro..
Gis nusijuokė, nes rimtai labai apaugusios buvo, bet ką jau, gi neliepsi nusiskust

- Tai ką man dabar daryt? Nori, kad dar kojas pradėčiau skustis?-nusijuokė pakėlęs antakius.

-duok paglostyt..
Gis nusijuokus, palindo po dekiu, ir nuropojus kažkur žemyn pačiupino Danieliaus kojas. Užsiglosčius išlindo ir nusijuokė,

- Neradai ten kokių pradingusių lobių?-nusijuokė, kai Gis išlindo panardžius po jo kojas.

-mačiau.. man atrodo ten šventas gralis, bet dėja aš labai bijau tamsos... ir kiek suprantu, man nelemta atskleist jo paslapčių..
Gis nusijuokė, vėl guldamasi šalia Danieliaus

- Aš taip ir nujaučiau, kad ten yra gerų dalykų, reiks kaada pačiam ekspediciją surengt...-nusijuokė ir gurkštelėjo vyno.

-ir mane pasiimk..
Gis nusijuokė, ramiai sau chillindama po vidurnakčio pilnatim

- Juk tamsos bijai,-nusijuokė prisiglaudęs prie Giselės ir atsilaužęs šokolado, įsimetė į burną.

-gal su tavim, man nebus taip baisu...
Gis nusijuokus, įdėmiai žiūrėjo į mėnulį, gal undinėle pav irs..

- Pasijutau pamalonintas,-nusijuokė dabar išdidžiai užvertęs galvą į viršų, nes pasijuto didvyriu.

-gal ieškojimų metu, pasijusi dar labiau išmalonintas..
Gis suprunkštus, pasislepė po dekiu, nes nešvankios kalbos, nebuvo jos stiprioji dalis..

- Dar man atrodo, reiks rengt ekspediciją ir pas tave, nes aš pirmai kažkokią pandoros skrynią užtiks pradėjau,-nusijuokė prisiminęs.

-nereiks..
Gis smarkiai papurtė galvą, visai nenorėdama jokių ekspedicijų, ją tenkino ir misionieriškos kelionės, be jokių kasinėjimų