Pats žalumynas

Luca išėjo iš pilies:
-Nu su tokiom vištom teko bendraut kad ojojoj...-Nuspyrė akmenuką ir nuėjo po žaliausiu medžiu, atsisėdo ir susikryžiavo kojas, užsimerkė, rankas sunėrė ant krūtinės ir atsigulus galvojo.

Nežinodams kur kitur galėtų eiti Jimas nuėjo į kiemą. Ten pamatė sėdinčią Luca. Pribėgęs prie jos atsisėdo šalia.
- Taip ir nespėjau padėkoti.

Luca išsigando ir trenkės galvą į medį. Susiėmus už kaktos ją užsidengė ranka.
-Nu ir esi... Galėtum perspėti kai ateisi.. O ko čia dėkot? Ką padariau?-apsimetė idiote.

Susiraukęs stebėjo situacija su medžiu.
- Atsiprašau, nenorėjau išgąsdint...-išsigandęs pasakė.- Ačiū kad nuėmei tos kvaišos kerus. Nes jei ne tu, dabar tikriausiai gulėčiau leisgyvis...

-Oh, nereikia tokių dramų...-Išmetė platų smailą.-Nėra už ką ir tiek.-Toliau šypsojos žiūrėdama į jo mėlynas akis.

- Uoj uoj uoj... Vistiek ačiū.-išsišiepė ligi ausų.
- Kas? Ko tai žiūri? Išsitepiau?

-Ne ne, nieko. Tavo akys labai mėlynos,-Išraudo ir pridūrė.
-Bet gražios.-Nusišypsojo.-Gal einam kur kitur?

- Dėkui...-nuraudo kaip burokas.
- Galim eiti. Tik siulyk kur.

-Na, nežinau... Tu siūlyk, aš visur buvus.-Iškišo liežuvį ir pakilo nuo žemės valydamasi užpakalį.

- Tai kad aš čia nieko nežinau..-pasakė pasiražydamas ir atsistodams.- Tiesa.. Žinau viena vietelę. Pratus gert?

-Tu ką? visai išbukai? Aišku kad...Pratus.-Nusijuokė ir lėtai ėjo, laukdama, kol Jim pasivys ją.

- Tokia juana ir jau pratus? Iš kur tiek praktikos gavai?-nusišypsojo pasivijes Luca. - Tai einam tada.

-O tu nedaug ir vyresnis,-vėl iškišo liežuvį.-Meno tokiam dalykuj nereikia, pernai kiekvieną savaitgalį geriau, pasiilgau tų laikų, mmm..-užsisvajojo, ir pradėjo bėgt pridūrus:
-Pagauk jei gali,-Bet staiga sustojo.-O kur mes einam?-Pažiūrėjo į jį kvailu žvilgsniu, bet tuoj pat nusijuokė.

Ella Keaney išėjus iš pilies vaikščiojo po pievelę ir mąstė kaip gera gyvent šioje pilyje, bet staiga pamatė kaip tiesiai į ją keliauja porelė, tad ji sumanė su jais susipažinti.
-Sveikučiai, kuo jūs vardu? Aš tai Ella, Ella Keaney,- išdižiai prisistatė ji.

- Ah tai tu šitaip?-pradėjo bėgti ir pasivijės sustojo.- Toli-iškišo liežuvį.
Tada pastebėjo merginą kuri ėlo link jų.
- Sveika. Aš Jim, Jim Woo.-maloniai nusišypsojo ir ištiesė ranką.

Luca Jimui nebeatsakė ir atsisuko į girdėto balso skambesį.
-Labukas,-Užrėkė garsiau ir atkišo ranką.-Luca Fisichella.

Ella paspaudė ranką Jimui ir pamatė savo puseserę Luca "Ir kaip aš galėjau šitaip apsikvailinti? "Pagalvojo Keaney. Tada ištiesė ranka pasisveikinti su savo giminaite.
-Luca, nejaugi ir tu čia mokaisi? " longdesc="15" /> ,-nustebusi paklausė lucos Ella,- beto ar jūs esate pora? ,- paklausė dar kartą.

Luca pažiūrėjo į merginą stovinčią šalia jos. "Roses dukra? Tai jau turbūt..Tetos akys..." Tada pasakė:
-Na taip, aš jau šeštokė...Antri metai kaip čia, o kodėl aš taves nemačiau?-Tada atsakė į antrą klausimą-Taip,mes pora...-Pažiūrėjo į Jim ir jam įgnybė į nugarą.

- Auč.-susiraukė ir pradėjo energingai linkčioti galvą.- Jau trys metai. Ne juokauju tik du. Ne pala... Juk mes pažystami dar tik...-susiraukė,- Nesvarbu.-išsišiepė ir apkabino Luca.

Ella nustebusi,kad Luca turi vaikiną atsakė:
-Ką aš žinau kodėl tu manes nematei, bet kodėl aš tavęs nemaciau, tai jau stebuklas, nes bučiau tau tavo garbanas naktį nukirpus , o tau Jimai turiu patarimą,- ir Ella tyliai, tyliai pašnibždėjo į ausį:
- Jimai patariu tau su Luca neprasidėt, nes aš ją visą savo gyvenima pažinojau, ji tave pames kai tik tu jai nusibosi, patikėk manim aš nesiekiu jūsų išskirt, jūs galit dėl manes draugauti toliau, bet perspėt vistiek turėjau,- perspėjo Ella Jimą
- O tau Luca siūlau su manim nebšnekėt! O dabar iki Jimai, IKI LUCA!-atsisveikino ir išėjo.

Jimas visiškai nieko nesuprasdamas atsisuko į Luca.
- Ji visada taip?-paklausė atsitraukęs nuo Lucos ir pasitrynęs vietą kur ignybė Luca. tada suriko:
- Mes nedraugaujam! Ji melavo!

-Na man tai jau nebesvarbu!- sušuko Ella jau būdama tolokai nuo jų.

Luca nulydėjo akimis Ellą ir dar mandagiai pamojavo ranka. Tada atsisuko į Jim:
-Nu atsiprašau gi... Aš jos negaliu pakęsti... "Aš Ella, Ella Keaney"...-Pavaizdavo grynai kaip vienas prie vieno Ellą.
-Žinau, ką ji tau sakė, nebendraut su manim ir panš. Ji visiem mano draugam taip sako... Ir dėl to... Ai užsičiaupsiu, o dabar jei ja patikėjai eik, nes nemėgstu dviveidžių.-Mergina perbraukė ranka savo rudus plaukus ir greitu žingsniu ėjo link pilies.

- Apsikakok niekur neisiu... Bet nu ir žmogas ta tavo puskė...