"Klykiantis dviratis"

- Gerai, jokių pokštų,-nusišypsojo ir ėmė senais, girgždančiais, mediniais laiptais, lipti aukštyn.

Karla pažiūrėjo į Alexą ir nusekė iš paskos.

Alexas sustojo prie kažkokių aplūžusių durų.
- Einam?-paklausė atsisukęs į Karlą.

- tu pirmas - pasakė ir atsitraukė nuo durų.

- Gerai jau,-šyptelėjo ir atidaręs duris, įžengė į kambarį. Aiškiai matėsi, kad šis senovinis: seni baldai, apdriskusios užuolaidos, kažkoks suodinas židinys, ant sienų degančios žvakės... Vaikinas priėjo prie lango ir dar kartą apžvelgė kambarį. Kažkas buvo čia ne taip, bet niekaip nesuprato, kas.

Karla sustojo tarpdurį.
- gal jau galima eit iš čia? - paklausė sukdamasi atgal.

Alexas pamąstęs linktelėjo ir nuėjo prie Karlos. Staiga suprato, kas netaip, ir atsisuko dar kartą.
- Pala... Jeigu čia tu ir aš... Tai kas žvakes uždegė?-paklausė žiūrėdamas tai į dar visai nedaug nuvarvėjusias žvakes, tai į merginą.

- aš tau sakiau kad jokių pokštų, - pasakė.

- Tai kaip aš tau jas uždegsiu, jei kai atėjau, jos jau degė? Maunam iš čia geriau,-pasakė ir pasigavęs Karlą už rankos, pradėjo lipt žemyn.

Karla nusijuokė ir išeinant iš kambario pametė lazdelę, pargrįžus atgal pasiėmė ir nuėjus prie durų norėjo jas atidaryti bet jos neatsidarė. Kadangi Alexas buvo kitoj durų pusėj, Karla pagauta isterijos pradėjo trankyt duris.

Alexas išgirdęs daužymąsi, nuėjo prie durų.
- Karla, negąsdink čia manęs,-nusijuokė ir patraukė durų rankeną,- Ė, kokio velnio užsirakinai?-paklausė truputį pasimetęs.

- tu gal durnas? aš užstrigau čia - surėkė.

- Kaip taip sugebėjai?-paklausė ir pabandė pečiu prajudint duris, bet tos niekaip neklausė.

- Atidaryk ! - suspiegė ir už jos nugaros nukrito kažkoks daiktas, mergina greit atsisuko ir pamatė sudužusią vazą šalia spintelės kuri buvo čia pat, tada tylėdama pasitraukė nuo durų link kažkokio lango.
- Čia tik mano vaizduotė... čia tik mano vaizduotė ... - tyliai sau pakartojo.

- Karla, kas ten daros?-paklausė ir įsibėgėjęs trenkės į duris. Pačios durys liko vietoj, bet buvo tokios senos, kad Alexas kiaurai per jas įvirtos pas Karlą.

Karla pribėgo prie Alexo ir jį apkabino.
- pirmas kartas kaip džiaugiuosi kad tu esi su manim - pasakė

- Jo, labai miela,-nusijuokė ir pasisuko link durų.
- Einam greičiau iš čia,-pasakė ir išlindo pro skylę duryse.

- jo dinkstam - pasakė ir pralindo pro duryse likusį Alexo siluetą.

- Gal tu geriau dabar šalia manęs eik,-palaukė Karlos ir nulipo laiptais.

- Gerai, - pasakė ir nulipo laiptais, tada atsistojo šalia vaikino.

- Nieko nepalikai?-paklausė atidaręs laukines duris.

- Nieko nepalikai?-paklausė atidaręs laukines duris.

- ne, bet jei ir būčiau palikus visvien eičiau - pasakė ir išėjo iš namo.

- Tai gerai,-šyptelėjo ir išėjo.

Danielis atsidangino į namą.
- Jopšikmat, kol nemiriau, niekad nebūčiau pagalvojęs, kad čia iš tikro vaidenas! Džeimsai, Džonai, Abigaile, Lu, Bili Bobai, aš taip jūsų ilgėjaus! Ką lošiat?-sušuko ir nuvaręs pasisveikino su visa vaiduoklių gauja., kuriuos kažkada pažinojo, kai žmonės buvo. Atsisėdęs prie stalo, ėmė lošt su visais pokerį.