"Klykiantis dviratis"

Nina suraukia norį pamačiusi namą, prieš lįsdama pro kažkokią sienoje žiojėjančią angą, ji surūkė cigaretę, po to apklmapojo visą namą. Dar kartą surūkė cigaretę ir galiausiai, labai lėtai, pradėjo žingsniuoti angos link.
Nepatiko jai šitas namas, tačiau čia reikėjo ateiti. Apsižvalgyti.
Prisiartino prie skylės ir, pasilenkusi, pradėjo lįsti vidun.
— Fu, ne taip ir sunku, — lyg sau sumurmėjo, kai įlindo.
Pradėjo valytis dulkes.

- O Džeine, pameni praeitą vasarą Havajuose? Oi mieloji, karštos naktys buvo... O kaip tu mirei?-nekreipdamas dėmesį į atėjusį žmogų kabino vaiduokles.

Nina pakraipė galvą. Nieko čia nuostabaus nebuvo. Gal prieš milijoną metų apleistas namas ir tiek. Nejuda nei lentos, nei keisti garsai čia nesigirdi.
Ji prisėdo ant kažkokios išlūžusios lentos, prisidegė dar vieną cigatretę.
— Tai jokių paslapčių? Paprastas, senas namas ir tiek...— burbėjo smilkstančiai cigaretei.
Nina nutrenkė rankinę į kitą kambario garą ir išsitraukė iš už džinsų užkištą lazdelė.
— Lumos, — sumurmėjo ir ėmė apžiūrinėti namą.

- Aš tai iškritau iš antro aukšto. Brolis numušė. Negarbinga mirtis, aš turėjau mirt kaip riteris, besikaudamas su drakonu, o ne iškrist iš antro aukšto besikaudamas su dvyniu,-nusijuokė prikolindamas su savo Džeine.

Nina užkliuvo už kažkokios plytos (?) numestos pačiame kambario viduryje, o lazdelė nuriedėjo link rankinės.
— Blem, — ji spoksojo į kraują ant kelio. Šiek tiek nusibrozdino.
Ji ėmė klibikščiuoti į kitą kambario galą svarstydama ar dar liko rankinėje butelis su vynu, nes jai tikrai reikėjo to nuskausminamojo.

- ....kur sakei? Ryt Maiklas Džeksonas koncertuoja? O, man jis niekad nepatiko, bet vistiek reiks nueit,-papliurpęs, vėl grįžo prie pokerio.

Palikdama kraujo pėdsakėlius ji vos ne vos prisiartino prie rankinės ir lazdelės.
— Uh, — atsiduso ir ištraukė butelį vyno ir nesigėdydama (o prieš ką turėtų?) nugėrė pora gurkšnių. Paskui dar kelis, bet ir tai buvo negana.
Galiausiai pakėlė lazdelę ir, sumurmėjusi burtažodį užgydė žaizdą. Lėviau ir džinsus.
Ji atsirėmė į sieną.
— Na ir velniop, jei pati dar sau tokių bėdų prisidarau.
Dar nugėrė kelis gurkšnius.

Danielis poker face'ą išmetęs lošia. Neįdomu jam nei ta mergina, nei tikras vynas, nei kraujas - jis juk ne vampyras koks, tik viena nerami siela, lošianti pokerį.

Nina dar kartą uždegė lazdelę, išsitraukė pelėsiai atiduodančią knygą, kurią nugvelbė iš močiutės "baisiosios bilbliotekos, į kurią Ninutylėliukei negalima eiti" ir pradėjo vartyti. Skaitė gal valandą, kol galiausiai užvertė knygą ir pasidėjo po sėdynę, bet nuo nebuvo minkščiau.
Ji atsikrenkštė, iškėlė lazdelę (nuraudo pamačiusi, kad senelės velos plaukas buvo šiek tiek išlindęs iš lazdelės ir ji atsargiai įstūmė jį vidun).
— Pasirodykit!, — sušuko perskaitytą burtažodį ir aplinkui sužibo sidabrinė šviesa, jai pamažu nykstant ryškėjo kažkokie pavidalai, o Nina, šiek tiek prisimerkusi, ėmė juos stebėti.

Nepatenkintas Danielis susidėjo kartas ant stalo ir piktas atsisuko į Niną.
- Ko b*** nori?-paklausė, nu nepatiko, kad jam trukdo su visokiom nesąmonėm.

Ji atsistojo ir kaip vaikas pradėjo akimis ryti kažkokią rėkiančią šmėklą.
Na, nebuvo ji labai baisi, kažkokia sidabriškai balta ir, jei Ninai nesivaideno, rankoje laikė kortas... irgi sidabrines?
— Ooooohoho, — išspaudė Nina, nes buvo labai apsidžiaugusi, bet ir gerokai girstelėjusi. Ji vėl atsirėmė į sieną, nes nenulaikė pusiausvyros.
— Kaip-ik-gyvenat?— paklausė žagsėdama.

- Leisk man toliau nematomam žaist, arba bus blogai,-pareiškė, ir kadangi buvo pikčiausias, vadinas, ir galingiausia, pradėjo drebint visą seną namą.

Na, Nina buvo girtoka, tad ją iš visko ėmė juokas.
— Ei, tu, kaip atrakcionų parke!!! Bet seniai buvau... Man atrodo, kas su mama... Tada dar sutarėm su ja, — Nina nuliūdo, bet kaip ir visi įkaušę žmonės, nuo to atrodė tik juokingiau, Ji nuslydo siena ir išsidrėbė ant knygos, sėdi toliau be orientacijos, kažką murma.
Nuo judančio namo jai ant galvos krinta tinko dulkelės, atrodo ji lyg vaikas, kuris neteko žaislo.

Pradėjo dar labiau viską drebint, taip, kad aplinkui krito ne tik dulkės, bet ir lentos. Supykęs Danielis į sienas mėtė visokius daiktus, pradedant žvakėm, baigiant kėdėm.

— Opapąąąąą, — nė iš šio nė iš to pasakė.
Paskui atskridusi lenta vožtelėjo jai per galvą ir ji krito ant grindų, visus išsidraikė plaukai. N atrodė be sąmonės.
Po kelių sekundžių pasimatė, jog ji greičiausiai miega, nes pradėjo ritmingai kvėpuoti.

- Nu šūdas.
Piktas Danielis kaip kažin kas, paėmė lazdelę ir atšaukė kerus.

Nina ramiai miegojo kartais nė iš šio nei iš to susijuokdama, tai pradėdama rėkti: "Tik ne šiandien grikiai!!!"

- Pakelkim, pakelkime taurę linksmyyyybių,-uždainavo Danielis, jam tikrai norėjos linksmybių, o ne vien poker face išmetus sėdėt su kortom. Atsistojęs, išskrido pro sieną ieškot linksmybių.

Kath su ekskursija atvyko į klykiantį dviratį. Tipo čia vaidenas...

Kath atlingavo į kavinukę. Atsisėdo nuošalesniame stalelyje ir laukė ateinančios profesorės.

Kalbėdama telefonu įvirto čia su krūva pirkinių. Lintelėjus mergimai atsisėdo.

Profesorė baigė klabėti tada tarė:
-Laba diena dar kartą. Tai kas nutiko?

-Nieko,tiesiog norėjau pabendraut,-šyptelėjo ir susitvarkė plaukus.

-Nieko,tiesiog norėjau pabendraut,-šyptelėjo ir susitvarkė plaukus.

-Hmmm. AIšku. AŠ jau galvojau, kad bus kažkas blogiau.