Palata nr. 3

- vargšiukas... o gėlės tikrai labai gražios. tai kaip tavo kambarys, tėvelis padarė jau? aš turėjau padėt, bet matai, kas man išėjo...-liūdnai šyptelėjo berniukui.

-Tik nudažė sienas,-liūdnas pasakojo. - Kai grįžta iš darbo žaidžia su manim ir išdykauja,bet visada būna liūdnas,-prisiglaudė prie Monicos.

- vargšas ir tavo tėvelis...-monica paglostė berniuką galvą ir pro langelį pamatė, alexą ir charly stovinčius koridoriuj.
- žiūrėk, tavo tėtis su dar vienu dėde stovi ir neina į palatą... kokie kvailiukai,-nusijuokus monica sugebėjo pasilenkt ir pabučiavo jaspero kaktą.

Pažiūrėjo per langeli ir atsiduso.

- nebūk toks liūdnas, mažiukai, vaikams reikia džiaugtis gyvenimu,-pafilosofavo biškį, bet esmė buvo, kad norėjo paguosti mažylį.

- Tai,kad nenoriu džiaugtis,kai tetukas nesidžiaugia,-stebėjo tėtę įsikibusį į dėdės petį.

- o dėl ko tėtė liūdnas nežinai?-paklausė vaiko, gal kuo galės padėt, vis dėl to charly juk moncės draugas.

Gis užsifilmavus truputį buvo, bet atsigavus, normaliai atsisėdo, nes rimtai kaip kokia kurva išsidrėbus buvo.
-tavo tėvelis keistokas, bet viskas jam praeis, nepergyvenk, geras žmogus..

Alexas įėjo į palatą vos pralysdamas per duris su tom gėlėm.
- Tikiuos, mes visi tavęs neišvarginsim... Kaip laikais, Monce? Čia tau,-šyptelėjęs padėjo gėles ir saldainius ant spintelės, o Giselei atkišo kavą.

- dėkui, alexai... ne, o jei ir išvarginsit, geriau miegosiu naktį. dėkui,-pasdėkojo už gėrės, ir žvilgsniu paprašė giselės ateit arčiau, nes prie tiek vyrų monica pasijuto nesaugiai.

-Ačiū..
Gis baisiai nudžiugo, griebdama kavą ir lyg ir atsileisdama Alexėjuko kavos nešiko atžvilgiu, bent jau pažadus tesi. N Gis ir taip arti buvo, arčiau tik vienoj lovoj įmanoma būnant, bet vistiek ji ištiesė vieną savo leteną draugei

- Jess tau perdavė greičiau pasveikt,-šyptelėjo atsiminęs ir nedrąsiai patrypė palatoj.

-sėsk, čia..
Gis delnu pačiupinėjo taburetę šalia, kaip koks Reksas pasijautė, nu bet nieko..

moncė tos rankos negalėjo pajudint, tai kažin kaip giselė įsivaizdavo, ką moncė dabar turėtų daryt, bet nieko.
- kaip miela, ji tokia gera mergytė...-nusišypsojo prisiminus jessę.

- o čia kas toks? aišku garsusi čarliaus sūnus?-pakalusė pamatęs vaiką ir nuėjo pasisveikint.
- labas, aš alexas,-pasilenkęs davė vaikui žaibą.

-o tu šventas Petrai, Čarlis čia?
Gis labai kažko staigiai persigandus pažiūrėjo į Alexą, tikėdamasi, kad tas pasakys, kad Čarlius kur alkašinas kokiam majamį

- o tu manai vaikas vienas vaikšto?-paklausė nesupratęs moteriškos Gis logikos.

- mažutyte tik neišeik, aš bijosiu būt su trijais vyrais,-pasakė sveikąja ranka įsikibus giselės.

-sėdžiu ir tyliu.
Gis kažko nenorėjo su Čarlium susitikt, o nueit kokių užkandžių iš aparato buvo labai smagu.

-Aš Jasperas,-nusišypsojo vaikis Alexui. Charly įsispraudė į kambariuką. -Monikute,-šyptelėjo merginai.

Gis užsifeispalmino, bet tik tam, kad pasislėpt nuo Čarlio, o daa tikra maskuotės meistrė buvo, bet ji rimtai jam kažką keisto jautė.. nu nesuprasi, ar tai bijojo ar šiaip ji jai bjaurus pasidarė, nu bet kąą jau, Moncės nepaliks.

- alexai... giselė niekada nečiulpia danieliui, bet mano patarimais nepasitiki. nu pasakyk tu jai, kad aš gerai čiulpiu, ir ji manęs klausytų?-paprašė vaikino tikėdamasi, kad jasperui pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
kai įėjo charly, monica vėl išraudo prisišnekėjus, kaip pirmai su švirkštu.
- sveikutis,-nusišypsojo vaikinui, bet kažkaip liūdnokai. matyt todėl, kad ir jis nelinksmas.

alexas būtų nusijuokęs, bet suprato, kad moncei galvelė sutrenkta, kad jau viską išsipasakoja prieš pilną palatą žmonių.
- gerai, labai gerai, gis klausyk moncės,-nesiginčydamas, bet per daug nediskutuodamas pritarė, o vaikui plaukus sušiaušęs, prikrovė į saujas saldainių iš savo kišenės, juk visi žino, kad alexas nuo pat mokyklos buvo vaikštanti saldainių krautuvė.

Giselė pasiųstu abu apsičiulpėliu nachui, bet susilaikė, nes vaikas ir Čarlius palatoj, todėl tik dalykiškai atsisėdusi, laukė kas bus dabar.

- čia mes apie saldainius, mažiau,-pasakė vaikui ir galva prisiglaudė prie giselės.