Parduotuvių rojus dėdėms ir tetoms su daug pinigų

Alexėjus neilgai pasvarstė ir linktelėjo Monicai. Kad ir koks baisus palaidūnas buvo, žmoną tikrai mylėjo.

- gerai, aš einu matuotis, o tu nedrįsk lįst...-nusijuokė ir dingo kabinoje su krūva drabužių.

- Net nesugalvočiau taip...-papurtė galvą ir patenkintas sukiojos tarp megztinių su elniukais.

moncę besimatuojant staiga apėmė negera nuotaika.
- ir kol manęs nėra, nebandyk prisipirkt megztinių su elniukais!-sušuko iš kabinos.

"- Nu bleeet, kaip ji tai sugeba???"-pagalvojo išgirdęs rėkiančią Moncę ir pasitraukė tolyn nuo išsvajotųjų megztinių.

apsivilkusi savo suknytę, moncė išlindo iš kabinos.
- nu alexėjau?-paklausė vaikino nuomonės sukinėdamasi.

- Puikiai! Ką tik tave įsimylėjau šimtas penktą kartą,-nusijuokė atsisukęs ir apžiūrinėdamas Monicą.

- eik tu, alexėjaus, seksualna bjaurybe...-nusijuokė staipydamasi prieš veidrodį ir netikėjo nei vienu to pašlemėko žodžiu.

- Ne Monce, rimtai, tau labai tinka,-nusijuokė ir gražiai pažiūrėjo į merginą.

- nu ačiū, alexai... jaučiu šitą tikrai paimsiu,-nusijuokė pasistaipius dar šiek tiek.

- Būtinai,-pritarė Monicai visiškai ir atsisuko į merginą su dviem kaklaraišiais - raudonu ir juodu.
- Kurį čiupt?-paklausė Moncės mąstydamas, kodėl jis kaklaraiščių neneįioja, juk tokie gražūs daiktai.

monica priėjusi paėmė kaklaraiščius, ir pamatavo prie alex.
- abu,-ištarė galiausiai, nes niekaip neapsisprendė.

- Žinoma, prie tokio gražuolio bet kas gi tinka, juk ne drabužiai žmogų puošia, o žmogus drabužius,-nusijuokė ir pasisvėrė kaklaraiščius sau ant rankos.

- alexai, tu turėtum dažniau nešioti kostiumus, tau labai tinka, kiek mačiau,-pasakė staiga atsisukusi moncė.

- Nevaikščiosiu kiekvieną dieną su kostiumu, o progų juk beveik nėra...-nusijuokė ir aįsirėmė į kabiną.

- reikia progų pasidaryt tada,-nusijuokusi moncė vėl įlindo į kabiną persirengt.

- Lengva pasakyt...-nusijuokė laukdamas Monicos. Nemėgo Alexėjus šopintis, bet ką padarysi.

šįkart moncė ilgai neužtruko, nes tik persirengė ir nieko nesimatavo. išlindus iš kabinos, mergina iškart patraukė prie kasos.
- einam iš čia, kol neišleidau visų pinigų... o tada grįžtam į viešbutį ir užsisakę maisto belekaip išsimiegam, noriu prikaupt energijos rytojaus rungtynėms,-nusijuokė prie kasos jau mokėdama pinigus už suknelę.

- Sutarėm... ir žinai, Monica, dabar tave dar labiau myliu už tai, kad ilgai nesikuitei parduotuvėj,-patenkintas prisipažino ir sumokėjo už savo nuostabiuosius kaklaraiščius.

- fainuolis tu, alexai, bet žinai, kad tavim netikiu...-sukikeno laukdama vaikino prie durų.

- Žinau, ir taip liūdna man dėl to...-atsidusęs Alexėjus priėjo ir atkišo Monicai parankę.

- radai dėl ko liūdėt..-nusijuokė iš vaikino ir įsikibusi į jo parankę, lėtai ėjo link automobilų aikštelės.

- Tai aišku, o dėl ko man daugiau liūdėt tokiam?-nusijuokė ir atėjęs į aikštelę, susirado mašiną ir šoktelėjo į ją.
- Kokia faina, reiks gal tokią nusipirkt, kai Rassijon grįšiu,-nusijuokė svarstydamas.

- tau tik pirkt, pirkt, pirkt tas mašinas... nu tikras vyras,-nusijuokė moncė užsisegusi diržą. kažkaip negerai pasijuto ir norėjo greičiau grįžt į viešbutį.

- Tai aišku,-nusijuokė ir nuvažiavo gatve link viešbučio.