senamiestis

-nu tai taip ,-paklapsi akim, nesuprasdama, kas čia blogai. -tai iš kur tu tą vaiką turi? -susiraukia.

pamirksi biškį akim, nes transo būsenoj Stefanas pasidarė staiga. į mumiją panašus. pamirksi savo milžiniškom akim Melodė, pakraipo galvą į jį žiūrėdama.
-STĖFKĄ! -užrėkia anam tiesiai į veidą, bet gal išsigąs tokios bobos ir atsibus.

Kažkur levituodamas ore, Stefan'as staiga išgirto širdį į kulnus nuvarantį kriokimą. Iš išgąsčio vos iš savo batų vyriokas neiššoko.
- Hmm...ką? Ai jo jo, tai juk žinai, kaip vaikai daromi,-pradėjo vapėt atgaminęs kažką į pogalbio temą.

pavarto akis biškį.
-atsiplasouuu, nenorėjau išgąsdint.. -nutęsia. norėjo, aišku, kad norėjo. bet neprisipažins. -nu žinau, tai ką, pridarei vaikų kažkam? Stefanai, labai neaiškiai kalbi.. -pasirauko, nes tikrai jo nebesupranta. kaip koks pripūtęs.

- Nu pridariau, pridariau,-palinkčiojo nenoriai pripažindamas kaltę.

-tai kur dabar jie yra? -iškelia antakius, jau nebesupranta, ar durnina čia ją, ar rimtai šneka, bet nieko tokio.

- Ne jie, o ji. Dabar daržely, o šiaip daugiau nei metus gyvena su manim. Iki tol buvau ją matęs tik vieną kartą, kai jai buvo trys mėnesiai. Bet neseniai jos mama mirė ir dabar gyvena su manim,-pasipasakojo kasydamas pakaušį ir išmętęs sužeisto briedžio rožą.

net Melodė patempia lūpą.
-vargšas Stėfka... -atsidūsta gailiai ir anam per petį patapšnoja užjaučiamai.

- Na, šiaip nieko baisaus, ji savarankiška, valgyt pasidaro. O kad vienišas tėvas sunkiai randa žmoną, tai nieko baisaus, vistiek niekad neplanavau vest,-nusišypsojo įsirėmęs į žibintą.

-tai kiek jai metų, kad pasidaro pati? -kilsteli antakius, bet vistiek gaila stefkos kažkodėl.

- 6 jai. Na, su manim gyvendamas ir trimetis visko išmoktų,-nusijuokė žvelgdamas į Melody. Kažkaip pagalvojo, nuo kelių metų ji išmoko savim pasirūpint, valgį gamint.

-hmm.. tai sąvarankiška dukrela tavo.. -palinksi lūpas sučiaupus ir mąsto, ar tikrai toks jau netikėlis Stefanas, kad net valgyt nepadaro vaikui. ir šiaip nieko nemoka.

- Ji labai mėgsta šokoladą. Visada nuperku, bet reguliuoju, kiek jo suvalgo. Nenoriu, kad mano dukra užaugusi būtų stora it kiaulė,-pasakė Melodžei. Kažkaip įdomu su ja kalbėtis.

-labai gerai darai, aš ir nenorėčiau, kad mano vaikas būtų išpuvusiais dantim ir storas.. jei graži bus labai, tai galėsi biškį ten su tais gerbėjais jos pasikapot ,-pakilnoja antakius, mat daug filmų matė, kaip tėveliai primuša dukrelių bernus, kurie ten tarkim nekaltybę atimt nori, ar ką. patiko Melodkei tokios gyvenimo situacijos, kaip iš kokio veiksmo filmo.

- Ėėė, fun būtų. Žinai, toks piktas tėvas, kurio bijo visas kvartalas. Su mėdžiokliniu šautuvu,-svajojo kilnodamas antakius.

-va, va, būtent ,-pamosikuoja ore pirštu linksėdama ir išsišiepus. -blemba, ateičiau pafilmuot ,-net juoktis pradeda ir pati puikiai įsivaizduoja Stefaną su šautuvu arba vapše kokia bazuka.

- Arba rinkčiau jai tinkamus jaunikius. Įsivaizduoji, pakviečiu kokį vakarienei ir tardau kompromituojančiais klausimus, o galiausiai su tuo pačiu šautuvu išveju iš namų,-pasakojo žvengdamas jau, vaizdas jo mintyse nerealus.

-neee, geriau žinai kaip? kambary stalas ir kėdės dvi. sėdi tu ir tavo dukra... kviečiat po vieną pagal kokį sąrašą ir visiems "KITAS, KITAS, KITAS" rėkauji, o visus išvaręs paskutinį su šautuvu prigąsdini ,-B)) rožą išmeta, nors nesąmonę suskėlė, bet ji tai ateitų tokio vaizdo pažiūrėt.

- Arba netinkamus sumetu į kokią dujų kamerą, "kad apvalyt šį pasaulį".
Suprunkštė sau į delną.

-žiūriu mūsų fantazija neribota ,-vis nenustoja juoktis, bet tikrai linksma būtų. tiksliau kam linksma, o kam nelabai.

- Jou,-nusijuokė su evil smailu veide.
- Būčiau griežtas tėvas su kostiumiuku dieną naktį, pypkute dantyse...-vis dar kikeno. Vargšė Stella, nusimato jai senmergės ateitis.

-tai nebūtum, o esi jau.. gal ,-išsišiepia. -panaši į tave dukra, ar nelabai? -pasidomi, nes reik nusipaišyt jos autoportretą kaip nors mintyse.

- Kad ne visai. Skruostai kaip mano, akys irgi žalios. O šiaip blondynka tokia,-nusijuokė apibūdindamas mergaitę.

nusibraižo mintyse tos mergaitės išvaizdą, aišku pasibaisi savo meniniais sugebėjimais, bet nusprendžia, kad tiks.
-o, jei kada pamatysiu, tai pasisveikinsiu ,-pakilnoja antakius. dabar sveikinsis su visom mergaitėm, kurių akys žalios ir plaukai šviesūs.

- Ji Stella, jei ką,-nusišypsojęs pridūrė tarsi supažindindamas telepatiškai.