senamiestis

-nu ir teisingai ,-palinksi, va čia tai žmogus, džiaugias, kol jaunas. -tau tiktų musulmonu tuo būt, kur daug žmonų gali turėt ,-nusijuokia net ir atsigeria savo kavos, kuri per kalbėjimą ir atvėso.

Stefka kurį laiką svarstė apie tapimą musulmonu. Galiausiai numoja ranka:
- Neee, musulmonai su barzdomis, nemadingais aprėdais ir super religingi,-išvardino tris didžiausias priešingybes sau.

-tai tu ten sumaištį sukelk ,-palinksi, nes nesupranta šiaip, kokios ten moterys su tokiais vyrais būt norėtų. neesmė, kad jų nieks neklausia. vargšės kvadratu.

- Sakai? Manau, ten jie sumaištį sukeltų - tapčiau pirmuoju vyru, užmėtytu akmenimis,-nusijuokė bet neilgam - vos įsivaizdavus kaip į jo gražų kūną pareina šimtai akmenų, nukrėtė drebulys.

-tipo jau nesugebėtum nuo musulmonų šaikos apsigint? -nusijuokia, nes turbūt net jai pačiai pavyktų. žinoma burtų lazdelės pagalba, bet vistiek pavyktų.

- Tu arabų visur pilna. Ne, vis dėl to nėra labai gera mintis juo tapt,-nusijuokė.

-hmm.. gal tikrai lik, kuo esi ,-šypteli ir atsigeria dar savo kavos, tada į tą seną seną namą užsižiūri.

- O taip, geriausia išeitis. Nes haremą žmonų išlaikyt reikia. Geriau turėt haremą meilužių, kurių nereikia išlaikyt,-nusijuokė.

-pff, tu manai meilužės nieko nereikalauja? kaip tik joms ten visokių kailinių, perlų ir kitokių šmutkių reik ,-pavarto akis nusišypsodama.

- Bet galima ir nepirkt. Susirandi naują ir vsio,-nusišypsojo pademonstravęs savo vyrišką logiką.

-tai sakyčiau tu truputį šūdžius ,-nusišypso draugiškai ir pabaigus kavą numeta popierinį puodelį į šiukšliadėžę.

- Ei. Pravardžiuotis juk negražu,-nusijuokė kažkodėl labai stebėdamas tą išmestą puodelį.

-mm.. neatsiprašau ,-nusijuokia linksmai ir nuseka jo žvilgsniu iki to puodelio.

- Ei! Juk žinai, kokia įžeidi ir jautri asmenybė aš esu,-nusijuokė kraipydamas jautrios asmenybės galvą.

-deja, bet nežinojau ,-kikena toliau. -tai nori pasivaikščiot? -paklausia pagaliau, nes kažkaip jau net nejauku čia vienoj vietoj kaip kokiems stabarams stovėti.

- Galim, man jau kojos nuo stovėjimo sustiro,-šypsodamas lėtu žingsniu patraukė gatvele.
- Tai ką darai, kur dirbi?-pasiteiravo pasukęs veidą į Melody.

kreknšteli net tokį klausimą išgirdus.
-hmm.. kaip čia pasakius... -numykia, lyg čia būtų kokia paslaptis jos darbovietės, kuri neegzistuoja.
-nedirbu aš, bet draugas sakė, kad ministerijoje yra kažkokių darbo vietų, tai gal reiktų ten nusigaut, tik nežinau, su kuo ten kalbėt ir panašiai.. nelabai man tie oficialūs dalykėliai sekas ,-taip nelinksmai nusijuokia.

- Gal su manim? Turėtum naudotis proga, kol dar dar neišėjau iš ministro posto,-nusijuokė.

-ok, čia keista. tu dirbi ministerijoje..? ir dar ministru? -pasirauko ir paklapsi tom savo kukuliškom akim. taip, Mel tikrai beveik nepažinojo Stefano, tik žinojo, jog jis iš Durmštrango ir tiek.

- Nepasakosiu, kaip ten atsidūriau, bet taip, aš ten dirbu,-linktelėjo šyptelėjęs.

-tai ką siūlai? -paklausia iškart, kaip kokia dealerė, bet tikrai Mel nemoka oficialiai kalbėt. vat taip ir gaunas maroziškai visad.

- Aaa, na, nelabai pamenu. Regis, paslapčių departamento vadovė kažkur dingus seniai. Ir tarptautinio burtininkų bendradarbiavimo departamento vadovas seniai prašapęs. O šiaip, darbuotojų kiekvienam departamente reikia. Ir aurorų mažai,-pradėjo vardinti.

palinksi klausydama ir neva susimąsčius dangun pasižiūri.
-ai, kuo priimsi, tuo man tiks ,-palinksi. vis ne namie sėdės, kaip kokia nusivylus. ok, ne klubuose, o gal surimtės bent kiek.

- Tai kuo norėsi, tuo tave ir priims,-nusišypso.

-man patinka visai ta paslapčių departamento vadovė. kokia faina būčiau, paslaptis visokias žinočiau.. -numykia, nors žino, kad nežinotų nieko vistiek.