Ežero pakrantė

-Bjauru...
Sumurmėjo ir vienu gurkšniu išgėrė visą taurę vyno. Norėjo paklaust Danieliaus ar jam ne gėda, bet atsakymą puikiai žinojo. Atsistojusi pagrobė iš Danieliaus likusį vyną ir lėtai nuėjo namo apie kažką labai mąstydama.

- Ir dar vyną pavogė!-Danielius pasibaisėjo Giselės nekultūringumu, juk Danielius dabar toks išauklėtas pasidarė. Atsidusęs nuėjo ieškot naujo butelio.

Giselė pagaliau nusprendė pabūti viena ir palikusi savo sūnelį auklei atklydo prie ežero. Kažkur ant saulutės pasitiesė dekį ir atsisėdusi išsitraukė Dostojevskio romaną.

Danielius mokykloj remontavęs savo kabinetą, išsipurvino visas tamsiai rožiniais dažai ir sugalvojo ateit prie ežero nusipraust snukutį. Atėjęs artyn, pamatė kažkokią foreva alounerę, kuri pasirodė besanti Giselė.
- sveix,-priėjęs pasakė ir paplekšnojo per petį.

Giselė pakėlė galvą į Danielį ir ne iš šio ne iš to nusijuokė.
-Labas.. Tu visas išsitepęs..
Palinksėjo ir padėjo knygą į šalį.

- Žinau... Ne juokas visą kabinetą išdažyt rožine spalva,-nusijuokė gūžtelėjo pečiais ir net nekviestas atsisėdo šalia.
- O žinai, kas baisiausia? Būčiau gražiai sau nudažęs viską vienu lazdelės mostu, bet bjaurybės mokiniai mano lazdelę švęstam vandenį išmirkė! Nereikėjo su jais atvirai apie savo bėdas kalbėtis,-patempė lūpą ir pasirėmęs palingavo galva.

Giselei rožinis Danielio gyvenimas su amžium atrodė vis kvailesnis ir beprasmiškesnis, todėl ji tik šyptelėjo, nutilėdama savo komentarą.
-Tai galėjai darbininkus pasisamdyt...
Šyptelėjo ir atsigėrė šiek tiek vandens.

- Ir mokėt darbininkams? Nu jau ne, aš savarankiškas! Nelabai tikęs, bet vistiek savarankiškas,-nusijuokė ir pasėmęs savo megztinį, pasivalė juo rožinę nosį.

-Tau gal šlapią servetėlę duot?
Nusišypsojo ir padavė jam didelį poką servetėlių su mašinytėm, nes pamiršo išimt po paskutinio pasivaikščiojimo su Mett'u.

Danielius paėmęs servetėles, apžiūrėjo jas. Tada atsisuko į Giselę.
- Kaip Emmettas?-paklausė besivalydamas veidą, tos servetėlės jam priminė vaikį.

Giselė šiek tiek pasimetė išgirdus klausimą apie vaiką, o ypač iš Danielio.
-Gerai.. Greitai auga.
Nusišypsojo. kai pajautė, kad per karšta nusivilko megztuką ir numetė kažkur dekio kampe.

- O kada jo gimtadienis?-paklausė numetęs panaudotą servetėlę kažkur link šiukšlinę, į kurią aiškiai nepataikydavo ne vienas Danielis.
Reikėjo spėt vaikui iki gimtadienio dovanų Heros vudu lėlę pagamint.

((Nu iš kur aš blet žinau))


-O kartais nebuvo jo jau?
Pakėlė antakį. Atsigulė ant pilvo ir pažiūrėjo į žolę, kuri kai kuriose vietose buvo nudeginta saulės.

((Taigi rašei Alexėjui kažkada :DD tik jau pamiršau, kažkur tam tarpe nuo gruodžio 1 iki 15 :DD))

- Negalėjo, nes dar nėra metų kaip tu mirei. Eee, buvai mirus,-pasitaisė ir sužagsėjo. Arba jį kažkas apkalba, arba tai skrandžio ženklas, kad jau metas išgert vynelio.

((Tu manai eisiu dabar ieškot? :DDDD))
-Ai nu... Tai jis kažkur Gruodį gimęs..
Palinksėjo ir nusišypsojusi, atsistojo. nesisedėjo jai šiandien, todėl nuėjo prie vandens ir kojų pirštu galais švelniai perbraukė, per jį.
-Koks šiltas vanduo..
Raportavo Danieliui.

((Kadanors teks :DD))

- Aišku tada...-pasikasė pakaušį ir pagalvojo, kad kai sužinos tikrą datą, reiks išsitatuiruot vaiko gimimo datą ant riešo. Tada niekada nepamirš.
- Tikrai?-išgirdęs apie vandenį, susidomėjo.

-Aha.. Aš tai einu maudytis...
Rimtai pasakė ir priėjusi pie dekio nusirengė ir netvarkingai sumėtė daiktsu ant dekio, Lėtai nuėjo link vandens.

- Aš irgi einu, metas nusipraust tikriausiai...-nusijuokė ir nusirengė drabužius. Susimetė viską pusiau ant žolės, pusiau ant dekio ir iškart nubėgo ant tilto, kad būtų nuo ko pašokinėt.

Giselė nulydėjo Danielį žvilgsniu, o pa ti lėtai nuėjo gilyn į vandenį, mąstydama kaip gi laikos sūnelis/

Nubėgo debilas tiltu toli toli ir įšoko į ežero vidurį, nukrisdamas kaip atominė bomba. Išlindęs pradėjo purtytis, akis valytis ir nuplaukė link kranto.

O Giselė ramiai, normaliai kaip suaugęs žmogus stovėjo tam vandeny ir stebėjo aplinkui esančius žmones, vaikus ir paukščius kažkur danguje.

Neilgai trukęs, Danielius atplaukė prie giselės ir pasitvarkė šlapius plaukus.
- O kaip tau mokytojaut sekas?-pasidomėjo sustojęs vandeny.

Giselė pažiūėjo į Danielį ir šyptelelėjo.
-Tai, kad mokinių skaičius iš ties apgailėtinas, tad sunku kažką pasakyt.. O tu?
Dėmesingai pažiūrėjo į Danielį, keista buvo taip su juo bendraut.. Taip rimtai, šaltai..

- O man visai patinka. Smagu ruošt naują blogiečių kartą,-nusijuokė ir apiplaukė Giselę ratu.

Giselė kažkaip nelabai norėjo sušlapt visa, todėl toliau stovjo iki pusės vandenį. Šlapiu pirštu apvedė mažą ratuką aplink bambą.
-Eik tu blogieti..