Pakrantė.

((Nežinau kokio vandenyno,upės,ežero ar jūros. ;D))

Nina ateina čia, atsisėda ant smėlio ir, išsitraukusi lazdelę, pradeda su ja žaisti. Išburia kokį paukštį, paskui paverčia jį stikline ir t.t. Stumia laiką;DDD

Urzgėdamas po nosimi dėl šeimos reikalų, pagaliau atrado tą pakrantę, į kurią atsivilkti jam ir reikėjo. Pasikasęs pakaušį, atėjo ir pasilenkęs, smiliumi pabaksnojo N' į petį.

Nina staigiai lyg išsigandus atsisuko (tuo tarpu nubėgo pelė, kurią ji nesėkmingai pavertė iš stiklinės, bet jos uodega vis dar buvo iš stiklo ir permatoma)
— Oh, jau galvojau, kad koks žiobaras pamatė, kad aš buriu, — pradėjo juoktis, — o tu atrodai surūgęs...
Ji iškalbingai žiūrėjo į jį, kad šis pasakytų kas jam yra. Arba nepasakytų...

- Ne. Aš juk visada toks,-nusišypsojo Ninkai.

Šyptelėjo atgal.
— Na, nuo to tau ne geriau. Žinai, surūgėliai greičiau miršta ir nepajunta gyvenimo malonumo, — juokiasi, — Prisėsi šalia ar bijai susitepti, pone ministre?

- Gerai. Noriu mirt patrauklus ir žavingas, o ne senas ir raukšlėtas,-šypsodamasis nusivilko striukę ir padėjęs ant žemės, atsisėdo ant striukės.

Kilstelėjo antakį iš netikėtumo, kad jis lyg ir sutiko su jos pasiūlymu.
— Na, S, šiandien tu sukalbamesnis.
Prisidegė neseniai susuktą vyšnių kvapo suktinukę, aplinkui pasklido jos dūmai.
— Nori?— atkišo jam dėželę, šyptelėjo, — kaip darbe sekasi?

Žiūrėdamas į tą vyšninį žaisliuką, papurtė galvą iš savo kelnių kišenės krapštydamas rimtą cigarečių pakelį.
- Kodėl klausi? Kaip visad,-atsakė žiebtuvėliu jau pridegdamas cigaretę.

Uždarė savo "vyšninius žaisliukus" ir šyptelėjo:
— Tiesiog... — ji pradėjo juoktis, — hmmm... Na, kai pamačiau kaip įtemptai dirbi...
Nina turėjo omenį tiek savo, tiek Heros vizitą, kurie iš tiesų nebuvo labai oficialūs, buvo tiesiog kasdieniški.

- O taip, aš juk pareigingiausias ministras per visą Rusijos istoriją. Garwin su manim nėr net ką lygintis,-vyptelėjo išpūsdamas dūmelį.

Šyptelėjo.
— Na taip, Rusija turbūt matė labiau pareigingesnių ministrų.
Užsižiūrėjo į jūrą ir šiek tiek užsisvajojo.

- Na, jei aš ir ne pareigingiausias ministras, užtat žaviausias,-išpūtė laimės ir pasitikėjimo savimi dūmą.

Pašnairavo į jį ir švelniai kumštelėjo į pašonę.
— Kai taip kalbi, tavo žavumas sumažėja dvidešimčia procentų, — Nina nusijuokia ir įtraukia savo vyšniomis kvepiančio "žaisliuko"

- O kas man? I'm sexy and I know it,-nusijuokė.

Numeta nuorūką į šalį ir, atsisukusi į Stefaną, išraiškingai kilsteli antakį:
— Na, o tu sakyk, brangusis S, kas tau iš to?
Neva rimtai, kaip per tardymą žiūri į jį.

- Kaip tai, kas?-Stefan'as atsisuko ir įsispoksojo į Niną negalėdamas suprasti, kaip JI TO NESUPRANTA.
- Tai glosto, stiesiog medum tepa mano ego ir savimeilę,-atsakė.

Pavarto akis.
— Žinojai, kad geriau jau tepti medum moters savimeilę? Juk palauk, palauk... Mūsų kompanijoje aš esu moteris! — Nina demonstratyviai užriečia nosį ir neva vaidina kokia ji nuostabi.

- Tai manai, aš imsiu dabar tau žarstyti komplimentus? Aliooo, ponas nuostabusis esu aš,-bedė į save pirštu braukdamasis per plaukus kita ranka.

Nina pasėmė mažytė saujelę smėlio ir bėrė tiesiai į jo nuostabius plaukus.
— Kas dabar čia nepriekaištingai gražus ir be smėlio plaukuose? — nusijuokė jį ir atsistojusi pradėjo tampytis.
— Na, na? Kas dabar nuostabiausia?

- Nuostabiausia?-apživalgė aplink,- Et, nematau nieko nuostabesnio už mane,-atsakė lazdele išvalęs kiekvieną smėlio grūdelį iš savo plaukų.

(( :DD ))

— O dabar? — Nina atsistojo tiesiai prieš jį ir sunėrė rankas prieš save. lengvai jam šyptelėjo. Jau nebesitikėjo, kad jis pasakys kokį komplimentą, tačiau zyzimas ir komplimentų prašymas buvo visai linksmas užsiėmimas.


((Nesijuok! ))

- Juk žinai, kad iš manęs komplimentų nesulauksi net nusirengus,-pakreipė galvą į šoną atstatęs plaukų skiauterę prieky ir sarkastišką smailą.

((Jai nusirengtu as pasakyciau :DDD))