naktinis klubas

-Jei nejauti malonumo žaisdamas, tai mesk... Netingėk, ieškok, kol jaunas.. Bandyk viską, kad po to nesigailėtum ,-nusišypso šokdama ir tuo pačiu apsidžiaugia, kad nestumia jis vis dėlto, nors šiaip stumia, bet nieko tokio.

- Iškęsiu, kartais visai smagu. Ir jau per daug pasiekiau, kad mesčiau, aš ne toks,-nusijuokė ir papurtė galvą. Uždėjo ir antrą ranką merginai ant liemens, nes neturėjo jos kur dėt.

-Jooo.. Tu toks, kuris teka pasroviui.. Bet juk taip visai neįdomu ,-sukikena, bet nusprendžia nesigilint ir nereguliuot jam gyvenimo, šoka tiesiog užmesdama kitą ranką jam ant kito peties, mat daina kažkokia lėtesnė užgrojo.

- Ką jau padarysi. O žinai, kas smagiausia būnant kvidičininku mano komandoj? Galvot šūkius. Kitų rungtynių šūkis bus "Viens du trys, spagečiai!",-nusijuokė prisiglaudęs prie merginos ir linguodamas su ja į ritmą.

Pradeda juoktis.
-Originalu... -sumurma prisiglausdama prie jo truputį, gal kiek ir nejaukiai jaučiasi, bet tuo pačiu ir smagiai. Dabar jau visai netaško, o pakankamai lėtai juda pagal ritmą, -Kodėl būtent spagečiai? -paklausia po trumpos pauzės ir pakelia akis į Alexo.

- Nes iki šiol spagečių dar nebuvo,-nusijuokė ir patraukė pečiais, koja už kojos sukinėdamasis po aikštelę.- Buvo ir blynai, ir cepelinai, ir vodka, ir barščiai... O vat spagečių dar nebuvo,-sukikeno. Pamąstė, kokia be gaaaaalo šokiams tinkanti tema.

-Tu nepyk, bet..... -bando pro juoką pasakyti ir šiaip susitramdyt. -Nepyk, bet tikrai juokinga.. -prunkšteli dar ir sučiaupus lūpas bando sulaikyti juoką, bet vistiek plačiai šypsosi. Tuomet pagalvoja, kad neblogai šoka tas Alexas, gal dar ir šokius kokius lankė.

- Aš ir nepykstu. Mūsų visa komanda trenkta. Gaudytojas neseniai siūlė šūkį "viens du trys, pica su kumpiu, pievagrybiais, ančiuvais" ir dar ten kažkuo,-prunkštelėjo prisiminęs. Iškėlęs merginos ranką, apsuko ją ratu lyg per valsą ir vėl į savo glėbį pasičiupo. Smagu jam su gražiom merginom pašokt.

-Gerai tada, nes aš kai išgeriu, tai atsiriša liežuvis ir dažnai pasakau, ko nenorėčiau pasakyt ,-pavarto akim nusišypsodama ir apsisukus vėl apsikabina jį kažkaip. -Ar tu lankei kada šokius? -kilsteli antakį paklausdama, mat Lottė tai lankė, oi kaip lankė ir kaip šoko.

- Tu geriau paklausk, ko aš nelankęs, aš net Maskvos berniukų chore dainavau,-pradėjo juoktis. Rimtai, Alexas iš neturėjimo ką veikt tiek visko lankė, kad vos susilaikė neužsirašęs skambinimo arfa pamokas.

Sukikena.
-Tai gal ir klydau dėl to tekėjimo gyvenimo vaga ,-nusišypso plačiai, pasirodo, kad Alexas ne toks jau grybas, kaip Lottei prieš penkiolika minučių atrodė. Dėlioja kojeles, kol dar lėta muzika groja, nes smagu jai šokti tokius šokius.

- Tas berniukų choras buvo blogiausias dalykas mano gyvenime, ant manęs visi rėkdavo, kad per anksti arba per vėlai įstoju,-nusijuokė apkabinęs merginą. Sunkūs laikai buvo tam chore, bet ką padarysi. Užtat dabar moka vienu metu šokt ant stalų, nusirenginėt ir dar dainuot.
- Žinai, greitai bus Maskvoj rungtynės, gal ateisi?-pasiūlė merginai. Rankas jau žadėjo nuleist šiek tiek žemiau nuo liemens, bet susilaikė, juk nenori tokios smagios akimirkos sugadint gaudamas antausį.

Kikena klausydama istorijos apie berniukų chorą.
-Nuoširdžiai užjaučiu ,-linkteli. Nejučia rankom apsiveja vaikino kaklą ir pasižiūri žemėn trumpam, po to pakelia galvą į jį. -Hmm.. Gal ir ateisiu ,-šypteli kažkaip paslaptingai.

- Ai nieko, užtat šokiuos backflipus visokius daryt išmokau,-palinksėjo nusijuokęs. Ir dar liemenį mokėjo sukt kaip pilvo šokėja, bet nutylėjo.
- Rungtynės gal nebus labai įdomios, nes priešininkai nestiprūs, bet vistiek...-pagūžčiojo pečiais ir nusišypsojo.

-Paprašyčiau pademonstruot, nes čia nerealiai kūl dalykas, bet vietos čia tam ne itin daug, tai.. -sukikena, nors tikrai norėtų pamatyt. -Nestiprūs? Žiūrėkit, kad jūsų spagečiais neapmėtytų, kai taip pasitikit savim ,-truputį atitraukus ranką nuo jo kaklo pamosikuoja rodomuoju pirštu, kaip "nununu" daro ir vėl grąžina ranką, kur buvo.

- Pademonstruosiu kur nors, kai vietos tikrai daugiau bus,-nusijuokė apsižvalgęs, rimtai, vietos nėra, žmonės vos ne susispaudę šoka.-Nu nu, mes čempionai tris kartus iš eilės, o jie net iki pusfinalio nėra išėjęs jau 10 metų...-pakraipė galvą ir susimąstė. Gal tikrai tie "Slibinai" pasikėlę per daug? Neeeee....

-Gerai, būtinai, nes aš nepamiršiu ,-tvirtai linkteli. -Ai nu... Žinai, visko gyvenimas pridirba, gal jie LABAI išsitreniravo ir apdės jus.. gūžteli petukais ir nusišypso.

- Gerai, nes aš kartais pamirštu,-sukikenęs pradėjo šliaužiot po salę greičiau, nes muzika pagreitėjo, tačiau nenorėjo paleist merginos, mat taip ir smagiau, ir pasikalbėt geriau išeina.
- Gerai, jeigu laimės, tada vistiek nedideliu skirtumu,-nusišypsojo tokia mieeeeeela šypsenike.

Nusivaipo ir nusijuokia.
-Jūsų komandos pavadinimas galėtų būti NARCIZAI ,-sukikena ir nežinia kodėl, bet nepasileidžia nuo vaikino, nors beveik niekas aplinkui poromis jau nebešoka. Bet nieko, Šarlotei jokio skirtumo, tad šypsos sau plačiai ir šoka, kaip moka.

Alexas nusijuokęs atsiduso.
- Velnias nu. Gabriela mane irgi narcizu vadina. Matyt, kažką reiškia tai, kad mane jau antras, jeigu ne daugiau, asmuo taip pavadina,-sukikeno susimąstęs. Nu negi jis rimtai toks savim pasitinkintis pamaiva? Tikriausiai... taip. Nu ką, jau padarysi, neima labai to į galvą ir sukasi su Lotte aikštelėj lyg koks "Žuvėdros" šokėjas.

Nuignorina visas kalbas apie Gabrielą, tik šypteli, neva išklausius. Sukasi po aikštelę, truputį atsitraukus iškelia jo ranką ir aplink savo ašį apsisuka, tada vėl kažkaip susikabina ir jau vos ne čia čią ar kokią sambą varyt pradeda, nes linksmi šokiai, linksma muzika, linksma Lottė.

Alexas nusijuokė, patiko bičiui, kad mergina taip užsivedė. Paleidęs Charlottės rankas, jau vos ne hardbassint jisai pradėjo, bet susilaikė, mat žmonių daug, vietos tokiam šokiui pokiui mažai. Matyt tos sultys su lašeliu alkoholio, vadinamos kokteiliu, visgi į galvą kalė, nes prisidėjęs prie galvos pirštus, kažkokią polką su ragučiais trypt pradėjo.

Nusijuokia iš Alexo ir tikrai neketina atsilikti, nes Šarlotė per daug kieta motera yra, ploja aukštai rankom ir trepsi vos ne kaip per klumpakojį, pabėgioja dar ratu aplink Alexą ir besijuokdama toliau kažką liaudiško varo.

Kai Šarlotė apibėgo apie Alexą ratu, kažkaip pasijuto kaip Joninių laužas, kada senovėj mergaitės aplink tuos laužus šokdavo ir bėgiodavo. Nusijuokęs ir iš jos, ir iš savęs, neatsilaikė ir pats pradėjo bėgiot apie žmones lyg durnelis koks. Nusijuokęs ir pats nesupratęs, ką čia padarė, grįžo prie Lottės ir toliau lašinius kratyt ėmė.

-Alexai, einam ką nors iškrėst ,-pasižiūri į jį išsišiepus, oi ne, neapsiribos Lottė tik šokiais. Reikia ką nors linksmo nuveikti. -Galim iškast vingiuotą labai sniego takelį ir žmonės eis takeliu, nes nepagalvos, kad jis gali būt vingiuotas, o mes sėdėsim pasislėpę ir žvengsim iš jų, nes vaikščios ratais kvadratais nesuprasdami ,-kikent pradeda, bet vis dar šoka.