naktinis klubas

Eina gatve kaip visada forever alone, žvalgosi, kur čia pasilinksmint įmanoma, užmato užrašą, kuris rodo, kad klubas čia už kampo kažkur. Nieko nelaukus pasuka kairėn ir sumokėjus už įėjimą atsiduria klube, kur garsiai groja muzika ir linksminasi žmonės neblogai. Nusprendžia kol kas neit niekur, kur tylu, o įsitaisyti prie baro. Atsisėda ant aukštos baro kėdės susimesdama koją ant kojos ir pasižiūri į malonų barmeną, kuris iš karto pastato Lottei kokteiliuko. Taip, nemokamai, nes pirmą kart ją čia mato. Šarlotė nebūtų Šarlotė, jei neapsidžiaugtų nesveikai, tai labai padėkoja ir atsigeria savo mojito, skanuoja akimis žmones, vos ne kai centrinė kokia, bet įdomūs jai visi čia. Apsiramina truputį ir geria kokteiliuką užsičilinus kaip reikalas, truputį dar pagal muziką palinguoja sėdėdama ir užsipliurpia su barmenu.

Bandydamas, kaip jo nauji ratai per apledijusią gatvę traukia, atvažiavo į Maskvos centrą, kur neblogas klubas stovėjo. Seniai Alexas čia besilankė, gal prieš metus ar netgi du, tačiau pastato išorė, nebuvo pasikeitusi, bent jau taip atrodė mašinai sustojus aikštelėje.
Kaip visad kietai rusiškas, vaikinas išlipo iš savo sidabrinės spalvos "bedarbio laužo", kaip kad visus Alexo automobilius vadino Gabriela. Pastatęs į viršų labai fainą šukuoseną, pasitvarkė kožą ir nuėjo prie įėjimo, kur susimokėjęs, greitai atsidūrė žmonių pilname klube.
Braudamasis per besitaškančius žmogėnus, su rėmu visus vartydamas, nukrypavo prie baro. Buvo prisižadėjęs devynis mėnesius negert nei lašo, bet žinot rusams vis dėl to tai neįmanoma. Iš šono nužvelgęs kažkokią šalia sėdinčią tamsiaplaukę, užsisakė kažkokį kokteilį.

Nustoja pliurpus su barmenu, mat jis gauna užsakymą iš šalia sėdinčio vaikino. Dar truputį pasikraipo ant kėdės ir pradeda akimis skanuot berniokus, prie kurių prisiplakt galėtų ir pašokt, tik užkliūna akis už Alexo. Šiaip jo neatpažįsta kažkaip, gal delete prisiminimams padarė, tai todėl taip atsitiko, kas čia žino. Pabaigia kokteilį ir nedrąsiai žvilgčioja į vaikiną šalimais, galvodama, kur jį matė. Arba nematė.

Gavęs savo kokteilį, Alexas visai be susidomėjimo jį gurkšnojo, nes vertino tai tik gryną rusiškinį "vandenį". Jausdamas į save vis krypastantį žvilgsnį, atsisuko į merginą ir prisimerkęs pabandė į ją normaliai įsižiūrėt, nes regėjimui truputį trukdė šokių aikštelėje mirgančios šviesos. Galiausiai įsižiūrėjęs, išsišiepė nuo ausies lig ausies ir visu kūnu atsisuko į merginą.
- Sveika, Charlotte,-pasisveikino.

Išsprogdina akis.
-Eeemm... -numykia, suvapa kažką ar smth like that. -Labas.. vaikine? -pasisveikina nesuprasdama, iš kur čia jos vardą žino, mat nedaeina Lottei dar, kad čia Alexas. Seniai kažkaip matė, gal ir primiršo, o dar visos šviesos besimaišančios su tamsa.

Alexas atsistojęs atėjo artyn ir savo letenėlę atkišo.
- Trumpa atmintis - negerai. Alexas,-nusijuokęs nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų. Tai būt gėda, jei apsipažintų. Bet jis tikrai neapsipažino, tai tikrai Charlottė iš Paryžiaus.

Nutirpo, kaip visada, susikeikia mintyse riebiai visai ir pasižiūri į tą jo ranką, norėjo pasiųst tolyn, nes net nežinodama dėl ko, bet pyko ant jo. -Nuo sklerozės vaistų gal turi? -truputį sarkastiškai pasako, bet nepiktybinė Šarlotė yra, tai spusteli jo ranką. -Turbūt nebereiktų prisistatinėt, bet.. Šarlotė ,-besišypsodama pavarto akis ir pasižiūri į jo veizolus įdėmiai.

- Turėjau kažkur čia...-paspaudęs ranką nusijuokė ir ėmė krapštytis po kišenes. Ištraukė saują šokoladinių saldainių. Toks jau buvo tas Alexas, visada visiems siūlydavo saldainių ir dar būtinai šokoladinių. Keista, kaip jie kelnių kišenėje neištirpdavo, matyt atšalęs bičius Wilsonas buvo.

Paima atsargiai vieną saldainiuką ir šypteli.
-Tikiuos nieko ten nepriburta ir neužnuodyta.. -išsilupa ir apžiūri saldainį įdėmiai, bet nesijaudindama visai įsimeta jį burnon, sukramto. -aaa... Tai mes buvom ten Paryžiuj.. -numykia nusukdama akis, mat šiek tiek susigėdo, bala žino kodėl.

- Baik jau, nežaidžiu su tokiais dalykais. Tu logiškai pagalvok, jei užnuodysiu kokių žmogų saldumynais, niekas nieko iš mano parduotuvės nebepirks,-nusijuokė ir atsisėdo į savo kėdę. Vėl pagurkšnojo tą kokteiliuką savo ir atsisuko į merginą.
- Buvom, buvom...-taip nostalgiškai, lyg seneliukas pasakė.
- O prieš kiek laiko čia buvo, em... tas Paryžius? Visai nebesigaudau laike,-nusijuokė ir gūžtelėjo pečiais. Gėda pelėda, bet ką padarysi.

-Berods prieš metus, bet nesistebiu, kad nesigaudai ,-kilsteli antakį ir kreivai šypteli, pasisukioja ant kėdės, labai fun yra sukiotis į šonus, ratu. Užsisako dar vieną kokteilį, nes nėr čia ko. Geria sau ramiai, pasižiūri į barmeną, po to vėl į Alexą.

Alexas išgėręs užsisakė dar vieną, tik prieš tai pasiteiravo, kiek čia alkoholio, mat jam kaip sultys kokios suėjo. Gavęs atsakymą, kurio net neišgirdo, pakreipė galvą į Charlottę.
- Kodėl nesistebi?-nusišypsojo ir pakėlė antakius į viršų. Labai jau jam patinka tuos antakius kėlinėt.

-Tai, kad tu.... Visada į mergišių panašus buvai ,-gūžteli petukais draugiškai nusišypsodama ir pasiima kokteilį ir vėl atsigeria. Praskanuoja dar greit klubą akimis ir vėl prie Alexo sustoja, damnhot, pagalvoja ir paklapsi akim.

- Nu velnias, jei nemyli merginų, tai esi gėjus, jei myli, tai jau mergišius,-nusijuokė ir atsiduso. Why visi jį mergišium vadino, vaiiiii? Pagūžčiojęs pečiais, gurkštelėjo to atseit alkoholio.

-Aš juk nesakau, kad taip yra, bet išsidavei turbūt ,-sukikena ir besisukiodama atsigeria kokteilio, pažvelgia į vaikiną. Truputį prisimerkia, bet vis dar žaismingai besišypsodama galvoja, kokia tiesa yra. Ir šiaip bando prisiminti ką nors apie jį, nes tada Paryžiuje ne taip ilgai jie ir pabendravo.

- Nu aš... bet... tai nu... gal ne... ai,-numojo ranka ir nusijuokė. Išgėręs dar, gūžtelėjo pečiais.- Čia vis per laikraščius, aš su merginom tik kavą gert mėgstu, o visi šneka "meilužė, meilužė",-pavartė akis bambėdamas ant laikraščio. Šiaip patikdavo jam pasijuok skandalų skiltį iš kitų, jeigu tik apie Alexą nerašydavo.

-Mm.. -nutęsia menkai šyptelėdama, užsižiūri į kokteilį ir pradeda mąstyt kažką įtemptai, keista buvo Šarlotei su Alexu kalbėt. Šaltas kaip ledas jis kažkoks.

Alexas išgėręs nusižiovavo, matyt tas kokteilis jį ant miego patraukė. Išsitraukęs iš kišenių saldainį, įsimetė į burną ir atsisuko į Šarlotę.
- Jei dabar kas nors mus pamatys, tai aiškiai kaip visad meilužiais išvadins, bet, gal vis dėlto einam pasitaškyt ir mes?-nusišypsojęs apsuko galvą į šokių aikštelės pusę.

-Kodėl tau taip svarbu, ką pagalvos kiti? -pavarto akelėm ir atsistoja, nieko nelaukus nusitempia jį pašokt. Pradeda varyt Lottės stailu, seniai bešoko, tai iš širdies varo.

- Nes negaliu žmonos nervint,-ramiai atsakė ir nuvaręs ėmė taškytis savo Alexiškuoju stilium, kuriam buvo sumaišyta čipendeilų ir teletabių judesiai.

Numoja ranka į jo kalbas, nes Šarlotei tai tiesą pasakius giliai nusispjaut į žmonas visokias ir ne žmonas ir šiaip. -Tai girdėjau kvidičą žaidi? -pasidomi, nes nelabai turėjo ko paklaust. Toliau šoka ir linksminas šiaip.

- Aha. Egzaminus išlaikiau gerai, manau galėjau ir normalesnį darbą gaut, bet ai,-numojo ranka šokdamas ir prisiartinęs apkabino Charlottę vienas ranka per liemenį,-Geriau kelias valandas paskraidyt bandant įmest kamuolį, nei visą dieną sėdėt prie popierių,-pareiškė trypdamas savo milžiniškom kojytėm.

Pakelia galvą, mat aukštas tas Alexas, gerai, kad Lottė aukštakulnius užsidėjo, ne tokia coliukė jaučias prieš jį. Truputį suraukia antakius, nes išgirdo sustumimą ant kvidičo. -Nevaryk ant kvidičo, OK? -pasako ir nusišypso dar. -Teisingai, visada geriau daryt tai, kas tau patinka.. Jau geriau skurdžiai gyvent, bet jaustis laimingam.. Neturiu omeny aš čia tavęs dėl skurdumo, bet šiaip, apskritai. Ir manau, kad visais gyvenimo atvejais reiktų ne proto, o širdies klausyt turbūt ,-linkteli ir baigia filosofuot, nes žino, kad kai pradės, tai nebesustos. Kažkaip uždeda savo kairę ranką jam ant peties, o dešinę šiaip pakilnoja bešokdama, džiaugiasi Šarlotė, kad atėjo čia, nes visai jau buvo pamiršus apie tokius dalykus, kaip linksmybės.

- Nestumiu, nestumiu,-nusijuokė iš merginos šypsodamasis.
- Na, šiaip jau man tas kvidičas per gerklę lenda, pabodo tai negaliuuuuuu... Bet aš per didelis tinginys, kad ką rimčiau dirbčiau. O ir sekasi labai gerai,-pagūžčiojo pečiais. Iš tikro, vaikystėj Alexas daug kuo svajojo būt, ir aktorium, ir gaisrininku, ir ginekologu, bet viena iš svajonių ir kvidičininku tapt buvo. O dabar, kai juo tapo, tas darbas nebetaip patiko.