Tylerio kambarys

Tayloras išmetė Čiako Norriso sarkastišką šypseną.
- Tik jau negąsdink. Kur Karla?-pasakė ir atvaręs įdūrė lazdele jam į storą pilvą.

- Kokia dar Karla?-nusijuokė ir paėmęs jo lazdelę, nuleido žemyn.

- Paskutinį kartą klausiu - kur Karla?-pačiupo Tayloras Danielį už striukės ar dar ko nors kaklo ir papurtė, piktas visas.

- Ai, ta Karla...-nusijuokė ir numetęs jo ranką pasitvarkė biškį.
- Nebūtina imtis žiaurių priemonių,-pasakė :S snukeliu.

Tayloras piktai susiraukė.
- Adaptuotas tu gal?!-užsimojęs paleido žaibą Danieliui į akį.

Susverdėjęs susiėmė už akies. Lėtai, kai per filmus atsitiesė.
- Aaaaaaaaaaaaaaaaa!-cypdamas lyg moteriškė griebė Taylorą už plaukų.

- Mano plaukai!-sušuko makaluodamas kumščiais lakstė po kambarį, po to atsiminė, kad vaikas miega. Bet velnias, jam tuoj peruką nuplėš! Pasigavęs nuo spintelės kažkokį Tyleriui skirtą aliejų, užpylė Danieliui ant plaukų.

- Mano plaukai, mano auksiniai plaukai!-gavęs ant jų aliejaus, susiėmė už plaukų, paleidęs Tayloro.

Tayloras išsišiepė, mat 98% buvo tikras, kad šitas suveiks. Pasigavęs Danielį, parvertė ant žemės ir pradėjo vanot kai reikals.
- Kad. daugiau. nelįstum. prie. mano. šeimos. Nu dar ir prie Karlos,-pasakė mosuodamas kumščiais kai velnias.

Kurį laiką biškį apsvaigęs leidosi daužomas, o paskui, lyg naujai iš pokerutulio išsiritęs, puolė pats.
Pasigavęs kažkokią vaikišką kėdutę, pradėjo mosikuot ja prieš Taylorą.

Atsibudęs (kur čia neatsibusi) žiūri toks O.O.

Sajaniškai išsisukinėdamas nuo kėdutės, dar pagalvojo "Kodėl Songoko nėr realybėj?". Pikc keks būdams, paleido į Danielį kažkokį vazoną.

Į galvą parėjęs vazonas biškį vargšą vaiką apsvaigino. Pasipurtęs, išsitraukė lazdelę ir paleido ugnį į vaiko lovos pusę.

- Tyleriiiiiiiiiiii!-sustaugė ir ruošės numušt ar užgesint ugnį, bet juk paguldžius vaiką, buvo išbūręs apsauginį skydą. Ugnis atsimušė ir nuskrido kažkur į paties užpuoliko pusę.

Pamatęs, kad ugnis pareina pačiam, nenorėdamas nieko nusvilt pamojo Taylorui ir dingo oru.

Tam dingus, Tayloras atsikvėpė ir užgesino ugnį. Norėjo nuramint rėkiantį vaiką, bet niekaip pro skydą nepraėjo. Trumpam pastovėjęs, kol nusiramino, atsiminė visą to daikto panaikinimo eigą ir paėmęs, pasūpavo Tylerį. Pagaliau, pagaliau, pagaliau užmigdęs vaiką, įkišo atgal į lovą ir nuėjęs, atsitempė iš savo kambario antklodę ir pagalvę. Susidėjęs viską ant fotelio, atsistūmė prie lovos ir užsiklojęs mąstė, koks sunkus gyvenimas turint vaikų, kas tas pamaiva toks, ko jam reikia, kur blet Karla yra, kada ji pareis, ir ar kaip sužinos, našlys jis ar ne, jei Karlos kūnas neatsiras kokius metus ar du.

Rytą Tayloras pabudo. Pirma pažiūrėjęs į sūnaus lovytę užmetė akį į laikrodį.
- Miegojau visą valandą! O Die, daugiau taip negalima,-nusipurtė ir pažvelgė į veidrodį. Nekaip atrodė, išsitaršęs visas, susivėlusiais plaukais, truputį patinusia lūpa ir pajuodusiais paakiais. Pažiūrėjęs, ar kūdikiui viskas gerai, nuėjo į virtuvę.

Atvaręs tyliai priėjo prie lovos ir pakuteno Tyleriui skruostą.
- Kelkis, mažiau, mamytė grįžo ir labai nori tave pamatyt,-pažadino sūnų. Jam išsiblaivius iš miegų, pakėlė ir nunešė Karlai.

Guli vargšas vaikas į lovą įgrūstas, kol tėvai savo kambary tai verkia, tai geria, tai nevykusiai sesutę bando daryt. Vis dėl to, neilgai trukus Tyleris užmigo. Nu ir kaip žmogau neužmigsi, kai praeitą dieną tėvas visur su savim tampės, o naktį ar ir mušės jo kambary du vyrai, visiškai vienodi, kaip ir jo mylimas tėtukas Tayloriukas. Ir suprask dabar, kuris buvo tikras, o kuris ne.

Išėjęs iš vonios, Tayloras pasuko sūnaus kambario link. Įėjęs pamatė jį jau nebemiegantį, o kažką žaidžiantį lovoj.
- Turi problemų kaubojau? Einam išsiaiškinsim viens ant vieno. Ateik tik, parodyk, koks tu vyras, picos valgymo konkurse,-nusijuokė aprengęs, išsinešė Tylerį.

Ryte Tyleris atsibudo ir iškart atsisėdo lovoje. Apsižvalgė. Kambary buvo šilta, tad ilgai dar šiltesnėj lovytėj gulėt nesinorėjo. Bičas atsargiai išlipo iš lovos ir atsisėdęs ant grindų, ėmė ant kojų mautis savo gražiąsias šlepetes su meškučiais, kurias kažkada tėtis pasiūlė, Tyleris išsirinko, o mamytė nupirko.
Apsimovęs, atsistojo ir nuėjo prie savo mašinų kolekcijos iš kaladėlių ėmė kelius statytis, o tada pradėjo važinėt jais gražiu geltonu hummeriu. Aišku, Tyleris galėjo eit pas tėvus į kambarį ir juos negyvai užkankint žaidimais, bet dabar kažkoks jausmas viduje Tyleriui sakė leist mamytei ir tėtukui pabūt jų kambary vieniems.

Karla atėjo į kambarį, priėjus prie Tylerio jam šyptelėjo.

Pamatęs mamą, nusišypsojo, padėjęs mašiną lėtai atsistojo.
- Mama labs,-nusijuokė ir pakėlė galvą.
- Apa,-iškėlęs rankutes į viršų, prašėsi paimamas.

Karla nusišypsojo ir paėmė Tylerį ant rankų.
- jau trubūt mano mažiūkas valgyt nori - nusijuokė ir pakštelėjo į skruostą.

Tyleris papurtė galvą.
- Tete?-paklausė kur tėtis. Bijojo, kad jis vėl dings kur nors.