Salė

- Matai, kaip tu mane pažįsti,-nusijuokė ir priėjęs, palaukė, kol svečiai atsivilks ir paėmė peilį.

Alexas pamatęs, kad jau pjaustomas bus tortas, su Davidu tuojau pat prisistatė kuo arčiau.

- Aha, - atsakė Nicolei ir nusišypsojo Melissai.
- Nu, gerai, lekiu dar susimatysim, - šyptelėjo ir atsistojus grįžo prie staliuko.

- Aha, iki,-atsisveikino ir Melissai pastebėjus sambrūzdį prie torto, gavo vesti mergaitę į eilę prie didelio ir gražau torto, nuo kurio tiesą sakant, net Nicolei akys blizgėjo.

Alexas pamojo Gabrielai, kad toji ateitų torto, nes jis, Alexo nuomone, viena iš svarbiausių vestuvių dalių.

Gabi papurtė galvą šypsodamasi,
- Paiimk tu, -pasakė. Tada atsirėmė į kėdę ir apsidairė kas dar atvarė į šventę.

- Man niekas neduos tiek daug, aš ir taip jau du imsiu,-nusijuokė.

Karla atsisėdo nes stovėt pusvalandį jau atsibodo.
- gal jau pjaustyk tą tortą? - paklausė.

- Tai tu žinai, kad mes kartu turim pjaut?-nusijuokė ir atkišo peilį.

- Pamatys, kad Alexas tai dar dvigubai duos, - pasakė rimtai ir nusijuokė.

- Gal ir gerai sakai,-nusijuokė ir kadangi eilė buvo baisiai ilga, o jaunavedžiai nesusitarė, Alexas susitarė su berniuku, kad dar čia grįš ir atėjo prie staliuko.
- Gabe, parodyk, kur tie tavo tėvai,-paprašė pasisodinęs Davidą ant kelių.

Gabi atsisuko į daugybę staliukų,
tada pradėjo ieškot jų akim,
- Štai, tas neaukštas tamsaus gymio vyras, o ten pamotė Konė, - parodė į šalia tėčio sėdinčią moterį.

Alexas susiradęs jį, pradėjo raitytis iš juoko.
- Oi nepyk, aš ne iš tavo tėvo juokiuos, tiesog įsivaizdavau jį kokį labai aukštą, kokių 50 metų, storą, su juodais akiniais, juoda barzda, penkiom auksinėm grandinėm ant kaklo, daugybe žiedų, žiauria išraiška ir trim milžinais apsauginiais. Žodžiu, mafijos bosą, kuris mane nužudys sužinojęs, kad susidėjau su jo vienturte dukra,-nusijuokė.

- Na jis ne tokios išvazdos, kokios įsivaizdavai, bet profesija panaši, - šyptelėjo.

- Atsiprašau? Jis toks draugiškas atrodo, prieš jį net mano tėvas nuožmesnis būtų,-nusijuokė ir pakėlė antakius.
- O kokia jo profesija?-paklausė dėl savo gyvybės ir užsikosėjo, nes Davidas bežaisdamas su jo kaklaraiščiu, vos nepasmaugė.

- Juokauju, - nusijuokė, - Turi kažkokį verslą, bet apie jį niekada nepasakojo, o aš neklausiau, - šyptelėjo ir vėl atsisuko į tėtį,
- Beje, aš ne vienturtė, štai brolis, - parodė į iš kairės tėčiui sėdintį kostiumuotą, su taure rankose vaikiną.

- Žinau, kad tu ne vienturtė. Bet tu vienintelė dukra,-nusijuokė ir pasodino Davidą Gabrielai ant kelių.
- Imk krikštamote, žinau, kad jis tavęs nemyli taip kaip manęs, bet bent pasisveikink. Nes tau jis visai žiūriu nerūpi,-nusijuokė.

- Aš susilaikau, - nusijuokė ir apkabino mažylį.

- O tu jau sakei jiems, kad susižadėjai?-paklausė pažiūrėjęs link Gabrielos šeimos.

- Aha, - šyptelėjo.

- Ką sakė? Iš tavo išraiškos sprendžiu, kad neapsidžiaugė,-nusijuokė

- Ne, kodėl? Konė labai apsidžiaugė, brolis ir pasveikino, tėtis niekada nerodė didelių emocijų, todėl tik linktelėjo, - nusijuokė.

- Ne, kodėl? Konė labai apsidžiaugė, brolis ir pasveikino, tėtis niekada nerodė didelių emocijų, todėl tik linktelėjo, - nusijuokė.

- Kuris brolis pasveikino? Aš tai tėčiui dar nieko nesakiau, nors pasipiršau tai vasario 14-ą,-nusijuokė.

Karla atsistojo ir paėmė peilį.