Gregorovič - lazdelių meistras

Diana kiek drebančiom rankom atidarė duris ir įėjo. Pardavėjas iš karto jai nusišypsojo ir Diana šyptelėjo.
-M...Labas vakaras,-pasisveikino.
-Sveika,kuo galėčiau padėt?-paklausė pardavėjas.-Kokios lazdelės?
-Man tinkančią pagal mane. Dešiniarankei.
Pardavėjas pasirausė stalčiuje ir rado tinkančią.
-Dvylikos su puse colių,juodmedis ir pegaso šėrys.
Sumokėjusi drisdešimt galeonų išėjo

Ryan'as dairydamasis aplinkui užėjo į parduotuvę. Plonai skimbtelėjo varpelis, kuris skambėdavo kam nors atvėrus duris. Vaikinas dairėsi tol, kol neišgirdo duslaus balso iš kitos prekystalio pusės.
- Mojuoji kaire, ar dešine ranka?
Ryan krūptelėjo, tačiau galiausiai susiprotėjo.
- Dešine.- greit atsakė. Žilstelėjęs senolis išlindo iš prekystalo ir ėmė matuoti Ryan atstumą nuo vienos rankos iki kitos, nuo nosies iki žemės ir nuo rankos pirštų galiukų iki galvos. Tada nuėjo prie daugybės lentynų su gražiai įpakuotomis lazdelėmis. Įgrūdo vieną jam į ranką.
- Gluosnis, vienaragio plaukas šerdyje, dvylikos colių, ne itin lanksti. Mostelk.- liepė. Vaikinas sutrikęs mostelėjo vazos su gėlėmis pusėn ir ji sudužo į šipulius.
- Aš labai...- jau norėjo atsiprašyti, tačiau senis atėmė iš jo lazdelę ir tada vėl ėmė raustis lentynose. Įgrūdo į rankas kitą.
- Šeivamedis, slibino sausgyslė, penkiolikos colių, lanksti. Neabejoju, jog ji tau tiks. - sumurmėjo. Ryan'as mostelėjo sudaužytos vazos pusėn, nes nenorėjo nieko daugiau pridaryti ir ji susiklijavo.- Idealu. - po kelių sekundžių tarė pardavėjas.- Bus trisdešimt galeonų.- lyg skaitydamas vaikino mintis pasakė. Ryan'as susimokėjo ir su savo naujaja burtų lazdele padėkojęs išėjo.