Pats žalumynas

- Jo, tame pačiame koledže kaip ir tu, - nusišypsojo.

- super,- nusisypsojo.-kau 3 zmones cia pazystu.

- Mhm, - linktelėjo galvą. - O kas nutiko kai aš išvykau? Turiu omeny.. netikiu, kad nieko neiškrėtei.

kaip visada tyliai nusijuoke.
- ziurint ka tu turi omeny sakydamas 'neiskretei'.

- Daug ką, - pakilnojo abu antakius ir pajutęs ant jo lašančius lašus iš pradžių pagalvojo, jog užsiliko nuo vakarykščio lietaus, bet pakėlęs galvą pamatė apsiniaukusį dangų.
- Ouuu. Bus kaip senais gerais laikais, kai lakstėm kaip durniai lauke per lietų. Prisimeni? - nusišypsojo vis dar laikydamas galvą pakeltą.

Katerina nusijuoke ir palikusi knyga ant zemes pasoko ant koju ir atsistojo po lietum.
-Taip, prisimenu,- nusijuoke.- o iskreciau tai as labai daug ka.

- Nu tai... pasakok, - nužiūrėjo Kateriną, - tiesą sakant be tavęs mano gyvenime nieko įdomaus nenutiko. Bent jau lyginant su tuo ką krėsdavom.
Visą tą laiką stebėdamas ją besišypsančią Lucas pats buvo priverstas šypsotis. Tikriausiai atrodė kaip kvailys.

-nu nieko gero nenutiko,- nuissypsojo.- mane isprievartavo, nuzude Veronika,- linksmai nusisypsojo viiisa slapia.
Priek\jo pire Luko ir paemusi uz ranko pakele nuo zemes ir issitempe po lietum.

- Čia tu juokais ar rimtai? - susiraukė stovėdamas po lietumi ir jausdamas jog kuo toliau tuo labiau jis tampa panašus į visišką kvailį.
Taip būdavo visada, kai jis atsidurdavo arti Katerinos. Ji priversdavo jausti kažką... keisto, ko jis niekuomet negalėjo paaiškinti.

-labai rimtai,- nusisypsojo ir suvele jo plaukus.

Pristigęs žodžių jis tiesiog nusprendė pakeisti temą.
- Praleisim tą dalį su kissais ar ne? - viena ranka suėmė jos liemenį ir prispaudė prie savęs.

Katerina nustojo juoktis ir ysiziurejo y Luko akis.
- gal ne...- tyliai pasake ir apkabino jo kakla.

Lucas jau tikrai buvo labai arti Katerinos veido, bet paskutinę minutę jis atsitraukė.
- Kati... Mes turbūt per greitai... Na, net nežinau... - atsitraukęs

Katerina tarsi is sapno atsibudo.
- Atsiprasau,- droviai paziurejo y Luka ir nuleido rankas prie sonu.

- Aš atsiprašau.. - atsiduso. - Dabar baisiai nesmagiai jaučiuosi.
Rankas jis susidėjo į kišenes ir kelioms sekundėms užsimerkęs pakėlė galvą į viršų norėdamas pasijusti kiek geriau ką tik atstūmęs Kateriną.

Nezinodama ka sakyt, Katerina tiesiog priejo prie Luko ir svelniai, per liemeny, jy apkabino.

- Fuck. Tikriausiai jau eisiu, turiu reikalų, - atsiprašė ir stipriai apkabinęs Kateriną išėjo.

Kai Jis nuejo Katerina nusijuoke
-are you serious?- Paklause taesi Luko, bet jis jau buvo nuejes. Ji nusijuoke dar karta ir pasiemusi knyga linksma nuejo y mokykla.

Gabriela priėjo prie Tayloro.
- ką čia darai? - paklausė ir nusijuokė perskaičius Taylo meną.

- Mielas vaikinas, - nusijuokė.

Gabriela atšoko nuo Tayloro.
- Durnius, - pasakė ir nusijuokė tada pasikėlė striukė kad iškristų sniegas, - Juk šalta, baik, - nusišypsojo.