Diiiiidelis miškas

Buvo vėlyvus gegužės pabaigos vakaras. Danguje jau po truputį ryškėjo žvaigždės, o nuo medžių metėsi keistų pavidalų šešėliai. Kaip tik prie vieno tokio medžio, dar gana jauno beržo, susilenkusi ramstėsi kažkokia figūra, su didele stiklo šuke, susmigusia giliai į šoną.
Tam keistam padarui sudejavus, daugelis durmštrangiškių būtų pažinę Alexo balsą.
Kad ir kaip vaikinas mėgo raudoną spalvą, nebūtų apsidžiaugęs matydamas kruviną savo veidą ir, vos tik sujudėjus iš šono besisunkiantį raudoną skystį. Aišku, jei dabar būtų galėjęs išvis ką nors suprasti, nes net nesuvokė, nei kaip jis čia atsidūrė, nei ką veikia, nei išvis, kur jis yra. Gyvas numirėlis - būtų labai taikli frazė apibūdinti jo būseną.
Tačiau vaikinas suprato vieną - kad skauda. Skaudėjo visą kūną, bet vos pajudinus susmigusią šukę apimdavo toks skausmas, kad net atimdavo kvapą.
Lėtai, nes šiuo metu kitaip ir nebūtų galėjęs, ištroškęs ir baisiai pavargęs Alexas vistiek patraukė į gilumą. Nors ir taip, iš visų pusių aplink jį nebesimatė nieko kito, išskyrus medžius ir krūmus.
Aišku, daug protingiau būtų buvę čia ramiai likti bent jau iki ryto, tačiau Alexas negalėjo nieko mąstyti. Tiesiog klausė savo kojų, kurios nešė vis toliau į mišką.

Buvo tamsu tamsu, nieko aplink nesimatė. Prie Alexo priėjo mergina.
- Alexa, kuo tuoks murzins visa?
- Anglis laive kroviau, Gabriela!
- Vagis esi, nakui!-iš kažkur pasigirdo verkšlenantis balsas.
- Atiduok modemą!-iš kitos pusės surėkė grėsmingas vyriškis.
- Kai laive....-sumurmėjo Alexas nežinodamas, į kurią pusę suktis.
- Vagie, kepurė dega!-vėl sucypė žliumbikas.
- O smarvė, o Viešpatie...
- Pašauki mane vai pašauki...

Visi ėmė šūkauti vienas per kitą ir Alexui ėmė suktis galva. Vaikinas užsikimšo ausis ir stipriai užsimerkė "slėpdamasis" nuo jų visų.

***

Alexas pramerkė akis ir giliai įkvėpęs oro, žiūrėjo į vos pro medžius besimatantį dangų. Atgalia ranka nuo kaktos nusivalęs prakaitą, išmušusį nuo šitokio košmaro, lėtai pasijudino. Šiaip ne taip atsisėdęs, jis apsižvalgė ir susiėmė už galvos. Atrodė, kad ji plyšta pusiau.
Po gana ilgų vietovės tyrinėjimų, po kurių Alexas suprato, tai, kad sėdi ant samanų, šalia auga daug krūmų ir šungybių, o medžiai didžiuliai. Kitaip tariant, jis tupi vidury miško.
Mąstymas jau buvo grįžęs, bet dabar jau visų apverktas vaikinas jautėsi dar blogiau. Visą kūną skaudėjo, labai troškino ir buvo be galo karšta, o didelė žaizda kairiajame jo šone stipriau sujudėjus, imdavo šiek tiek kraujuoti. Jis nusivilko megztinį ir pabandė patraukti stiklą, bet suskaudo taip, kad net silpna pasidarė, o ranka iškart tapo raudona nuo pasipylusio kraujo. Nesugalvojęs nieko geriau, Alexas patraukė savo kažkada buvusią baltą maikutę, kad nesiliestų prie žaizdos, ir atsargiai nusivilkęs, perplėšė pusiau. Pasidaręs iš medžiagos šiokį tokį tvarstį, apsirišo žaizdą ir atsistojęs, megztinį užsirišo apie juosmenį.
Taip šiek tiek apsitvarkęs, vaikis jau ėmė mąstyti, kaip iš čia ištrūkt. Suvokdamas, kad arti išėjimo nebus, nusprendė pasiieškoti vandens. Pažiūrėjęs į savo lazdelę, nelaimei, niekaip negalėjo atsiminti nei vieno burtažodžio. Visaip laužydamas galvą pajuto, kaip sugriaudėjo griaustinis.
- Tik ne tai...-pasakė visiškai nusivylusiu balsu ir netrukus, ėmė kristi lašai. Alexas nieko geriau neradęs, įlindo į vieną krūmą ir ant jo pradėjo krautis šakas, o ant šakų - plačius lapus ir viską, ką tik panašaus rado. Apdangstęs keliais akmenukais, kad vėjas labai tų lapų nenupurtytų, įlindo į savo menką pastogę. Užsidėjęs ant pečių megztinį, vaikinas išskišo rankas į lauką, kad į jas nukristų bent šiek tiek lietaus - vis atsigers.
Taip ir būdamas kaip koks laukinis aborigenas, jis mastė, kuri dabar savaitės diena, kiek laiko jis čia, ką dabar veikia Gabriela, Karla, Tayloras, Nicolė, tėtis, Chrisas, Danielė, Alisa, seneliai, Melissa, Davidas... Keista, bet juos visus Alexas kuo puikiausiai atsiminė. Tik nežinojo, kaip rasti.

Dar po dienos, Alexas atsirėmęs į medį stovėjo ir žiūrėjo į žaizdą šone. Tos kelios dienos, kai jautėsi kiek geriau, jau atrodė labai tolimos. Visa žaizda buvo supūliavusi ir pamėlusi. Vaikinas spėjo, kad gavo kraujo užkrėtimą. Lyg to dar būtų maža, nieko nevalgęs ir bemaž negėręs, Alexas po audros ėmė karščiuoti bei kosėti.
Vis dėlto suprasdamas, kad iš miško niekada neišeis, o vistiek greitai mirs, jis svarstė, ar gyvenimą užbaigti greitai, ar kankintis ir ištvermingai laukt paskutiniosios.
"- Kodėl negalėjau mirt per avariją? Bent būtų palaidoję. Kaip žmogų."- pagalvojo ir atsiduso. Visas neilgas Alexo gyvenimas buvo švelniai tariant, niekam tikęs. O dabar, kai buvo kone pats laimingiausias pasaulyje, ir žadėjo kurti savo šeima su ta, kurią labai mylėjo, turėjo pasitraukt iš gyvenimo net neatsisveikinęs.
Nors visų labai ilgėjosi, skaudžiausia Alexui buvo dėl Gabrielos. Kad ir kaip baisiai nevyriška būtų, jam net ėmė birėti ašaros pagalvojus, kad daugiau niekada jos nepamatys, neapkabins, nepabučiuos ir nepajaus jos po savimi. Ir nenusives jos prie altoriaus, kaip svajojo... ir tų 2-3 vaikų irgi, niekada nebus. Po kiek laiko visa tai darys kitas, bet Alexas tikėjosi, kad Gabriela jį dar prisimins, bent jau kurį laiką.
Išsitraukęs iš kišenės peiliuką, vaikinas medžio kamienu nuslydo žemyn ir atsisėdo ant žemės. Kraujo ir taip buvo praradęs daug, todėl tai ilgai neturėjo tęstis. Alexas atkišęs ranką, gerai nusitaikė ir nusisukęs, stipriai užsimerkė ir giliai įkvėpęs, iš visų jėgų, kiek tik buvo likę, persirėžė venas. Neišleidęs nei menkiausio garso ir jausdamas, kaip jėgos mažėja su sekundėm, atsirėmęs laukė tuoj tuoj ateisiančios mirties.

((Tai rimtai čia jau viskas? Pz, negalvojau, kad tu ten rimtai sakei!)!

Nu rimtai. Žinosit dabar, kad su manim negalima juokaut, nes aš to nesuprantu :DD))

((Tai dabar jau prisikelk :DD Numiriau ir viskas, kiek aš čia prisikelt galiu))

Durnas?
:DDD

((Dar neapsisprendžiau :DDD))

((pz, einu išgelbėsiu jį, juk aš bętmenas! xDDD)

((Ne, Hera betmenas :DD Tayloras supermenas :DDDd Tai tau tada lieka likt moterim kate :DDDD))

((ale! nu px vistiek einu tave gelbėt! XDDDDD))

((Spermenas? :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD))

((Ne negelbėk :DDDDD
Netyčia, einu pataisyt xDDDDDDDDDDDDDDDDDDD))

((nu ir gerai! dar čia matai! xDDD))

((Nu gal aš jau noriu numirt? :DDDD Jum ir be manęs gerai sekas žiūriu xDDDD))

((nū ne! Alexai plašau ! xDDDD))

((Nu gerai, tai kaip man dabar prisikelt? :DDD))

((rašyk kad tave ten kažkas rado, xDDD))

((Jo, ateis vilkolakis, nuneš į olą ir užaugs kaips savo vaiką :DDD))

((žodžiu xDDD))

((Čia kai dar galvojau parsirast, tai buvo mano planas ten kažkur užklyst, o paskui kažkaip atgavus atmintį parsidangint atgal :DD Bet dabar tai noro nėra :DD))

((nu jei nenori tai gali ir negrįšt :)) ))

((Nežinau :DDD Tik biškį nėr ką veikt :DDD))

((nu kaip tu jau čia nori gali grįšt gali negrįšt xDDDD))