Parkeliukas

-Už tai garbė Dievui tėvui ir sūnui, ir šventajai dvasiai,-nusijuokė ir patraukė kažkur, kur galima kažko kažkaip išgert.

Alexas susikišęs rankas į kišenes, atsivilko į parką. Švilpaudamas atsisėdo ant suoliuko ir ėmė skaičiuoti varnas.

Kur buvus kur nebuvus parke išdygo Lėja. Mergina vilkėjo tamsią juodą suknelę ir pilkšvą megztinį.
-Na ir karšta.. - murmėjo panosėj. - Gerai, kad čia bent kiek pavėsis.. - Lėja atsiduso ir nusižėrusi nuo kaktos plaukus apsižvalgė. Ji iškart pastebėjo kažką sėdint ant suoliuko.. tai buvo.. Alexas?
-Alexai? - artindamasi link vaikino ir norėdama įsitikinti, kad ten tikrai jis šūktelėjo.

- Oooo, labas Lėėėėjaaa!-sušuko pamatęs merginą ir pamojo jai.

[[srr, kad taip greit atrašinėju mano internetas grybas yra xD]]

-Alexėjau!!
Lėja laiminga nustriksėjo prie vaikino.
-Šimtas metų! - pareiškė ir draugiškai paplekšnojusi jam per petį klestelėjo ant suoliuko šalimais.

(( :DD Atleidžiu :DD))

-Lėėėėjau,-kadangi visi miškiniai ir kalniečiai yra labai draugiški, Alexas apkabino Lėją ir tože paplekšnojo per nugarą, kaip tikram karo vyrui.
- Neeee, 110 metų,-nusijuokė ir atsirėmė į suoliuko atlošą.

[[ačiū :DD]]

Lėja nusišypsojo parodydama kone visus savo dantis. Na gerai, ne visus, bet daugumą,
-Tai kaipgi tu gyveni? - paklausė ir primerkusi akis jį nužvelgė. Norėjo įvertinti ar labai pasikeitė nuo to laiko kai matė jį paskutinį kartą.

- Nuostabiai, visą mėnesį miške su žvėriukais pralaksčiau, apie gyvenimo prasmę prifilosafavau. O dabar aš jau kietas, apie vaikus ir šeimą mąstau,-nusijuokė ir pakratė galvą dėl kažkokios nežinomos priežasties.
- O kaip tu? Ką veiki, kai baigei mokyklą?-paklausė.

-Oho. Smagumėlis. - Lėja nusijuokė. Tiesą sakant, nesuprato ar jis rimtai apie tą mišką, ar tik juokauja.
-Ai.. kol kas dar pas tėvus gyvenu. Mėginsiu ieškotis darbo.. - numykė ir įsistebeilijo į kažkokio medžio kamieną.

- Ir ką bandysi dirbt?-pasiteiravo ir nusišypsojo žiūrėdamas į Lėją.
- Karla magijos ministrė, girdėjai?-pridūrė ir persibraukė per plaukus. Tikriausiai jam jau metas į kirpyklą. O šiaip.. na, turbūt niekas nebūtų pagalvojęs, kad Karla kada nors taps tokia rimta persona kaip ministrė.

Lėja kreivai šyptelėjo.
-Eisiu į mokytojas, jei priims mane kur.
Mergina prisimerkė jau įsivaizduodama save kokia nors Durmštrango profesore. Būtų visai neblogai. Tik kažin, ar jai užtektų kantrybės su tais mažais parazitais.
-Rimtai? Čia tai bent. - Lėja palingavo galva. Buvo jau seniai neskaičiusi jokių magijos pasaulio laikraščių, tai ir nežinojo naujausių įvykių. - Ale tokia jauna ir jau ministrė.. - nutęsė kaip kokia močiutė.

Alexas prisidėjo prie Lėjos močiučiškumo.
- Ale tokia jauna ir tuoj vaiką turės...-pasakė grynai senolės balsu ir nusijuokė.
- Beje, kai aš turėsiu vaikų, tu būsi mylimiausia jų mokytoja,-nusijuokė.

-Ale rimc? Tai benc - Lėja nusijuokė. - Kada jau lelių ji turės? Rimta moteriškė - Lė palinksėjo galva.
-Aš žadu būt bjauri, geriau savo vaikų pas mane mokytis neleisk - sukikeno.

- Šita da nežinau. Tik girdiejau, ka turies vaiką, ale kada, tai nieks nesake,-nusijuokė ir rimtai pažiūrėjo į Lėją.
- Eik jau, tu niekada negalėsi būt bjauri, tavo veidas tam per daug mielas,-nusijuokė.

-Gers - Lė sukikeno. Jos buvę klasiokai jau vaikų turės, o ji dar į pasaulį žiūrėjo gana naiviai ir vaikiškai.
-Pagyvensim pamatysim - Lė taip pat nusijuokė. Ji pamerkė Alexui akį.

- Bet gerai tau, visi jūs tokie rimti, jau darbus turit, o aš tik sėdžiu namie ir iš tėvuko pinigus švaistau,-nusijuokė ir pamąstė.
- Reik kažkur įsidarbint, nes Gabriela mane pames,-padarė išvadą.

Lėja nusijuokė.
-O kur tu planuoji darbintis?
Mergina tik gūžtelėjo pečiais. Ji bandė vaidinti rimtą, nors galvoje visdar švilpavo vėjai.

Alexas skėstelėjo rankom.
- Turbūt tinku tik į statybas plytų nešiot arba Sibire pomidorus skint,-nusijuokė.

Lėja sukikeno.
-Eik gi tu. Ką čia kalbi. Darbinkis į ministeriją. Turi pažįstamą ministrę, tai tikrai priims. - pasiūlė ir it patvirdintama pasakytą mintį linktelėjo galva.

- Tai, kad neįdomu. Karla Ministrė, Gabriela neleistino magijos vartojimo departamento vadovė, o Tayloras magiškųjų žaidimų ir sporto departamento vadovas. Per daug pažįstamų ten, neištversiu,-nusijuokė ir papurtė galvą.

Lėja vyptelėjo.
-Kaip tik smagiau kai daugiau pažįstamų.
Mergina palinksėjo galva.

- Tik ne tada, kai juos pažįsti jau kažkiek daug metų,-nusijuokė ir patraukė pečiais.
- Nežinau. Turbūt padarysiu patį kvailiausią dalyką pasauly. Bandysiu eit į kokią kvidičo komandą,-pamirkčiojo ir gūžtelėjo pečiais.

-Ei, geras sumanymas čia! Nieko kvailo! Rimtai, turėtum pabandyt. Kiek pamenu, tai puikiai žaidi. Būsi super star - pasakė Lėja ir sukikeno.

- Super star iki kokių 30 metų, o tada mane išvys iš komandos į penciją ir baigsis visi džiaugsmai,-nusijuokė ir iš kišenės išsikrapštė saldainių. Kaip visad.
- Nori?-pasiūlė.