Palata nr. 2

((Aišku pamenu. Atsimenu, kaip prieš krikštynas (gegužės 19) (gimė vasario 27) sėdėjo kėdutėj o aš nervinaus, kad man liepė jam ledus valgydint, o jis spjaudo :DDDDDDD Nesakau, kad atsilikus, tik ne visi vienodai pradeda. Pvz, Mindasas vėliau nei kiti šnekėt pradėjo, ir dabar dar nelabai aiškiai varo. Nu gerai, baigiam ginčytis, einam dukrą mylėt :DD))

- Kažin, į ką panaši bus? Dabar tai nei į vieną. Raudona ir nuplikus. Bet vistiek be galo graži,-nusijuokė ir paglostė mergaitę.

- Ahą, gal žinai kada galėsim keliaut mudvi iš čia? - paklausė.

- Nežinau, mažute, nežinau,-nusišypsojo ir paglostė Gabrielos skruostą.
- Bet nemanau, kad ilgai laikys, šiandien, gal dar ir rytoj ir viskas,-nusišypsojo.
- O kaip tu jauties? Sunku buvo?-paklausė žiūrėdamas į abi.

- Ahą viskas kaip ir gerai, - nusijuokė.

- Negaliu patikėt, kad mes jau tėvai. Aš toooooooooksa laimingas,-nusijuokė ir pasilenkęs pakštelėjo Gabrielai į kaktą.

- Aš tai pat, - nusišypsojo.

- Jessica, labas. La-bas,-nusijuokė paėmęs už rankutės ir sveikindamasis su mergaite.
- Nepyk, kad taip tave atidaviau daktaram neatsisveikinęs ir dar balsą pakėliau prieš nuveždamas čia, bet išsigandau labai, pasimečiau,-nusišypsojęs atsiprašė Gabrielos.

- Nieko tokio, - šyptelėjo, - aš ir pati taip jaučiaus.

- Aš kol laukiau, atsigavęs atvežiau visus tuos daiktus, ką reikėjo,-nusišypsojo žiūrėdamas į Gabrielą.
- O gal dabar ko nors nori? Valgyt, ar šiaip ko nors?-paklausė ir vėl pažiūrėjo į mergaitę. Niekaip nėjo į ją atsižiūrėt.

((Kurią dieną ji gimė? :DD))

- Nebent pamiegot, - nusijuokė.

((sakykim liepos 11d.)

- Gerai, tada išeinu, netrukdau tau,-nusijuokė ir pabučiavo Gabrielai į lūpas, Jessicai į kaktą.
- Iki, princesės!-pamojavo išeidamas ir išsivilko iš palatos.

Gabriela užmigdė dukrytę ir įdėjo į lovelę šalia jos lovos, tada pati atsigulė į lovą ir tuoj pat užmigo. Atsikėlus rytą, ji po kelių valandų išlipo iš lovos ir apsirengė, bei pasidažė. Jessic'ą atnešė seselė po kokių 30min. Gabriela ją perrengė ir paguldė į Alexo atvežtą mergaitišką vežimuką. Po to dar kalbėjo su daktaru apie šiokius tokius dalykėlius.

Alexas įėjo į palatą.
- Nu zuikutės, pasiruošusios?-nusišypsojęs priėjo prie Gabrielos ir pakštelėjo į skruostą.

((o kai fainai aš jau gimiau :))))))

Pramerkė savo mažas akytes ir pastebėjo, kad niekas ją nesidomi ir aplinka kažkokia nepažįstama, pradėjo verkt, kažkodėl pas mamą jai labiau patiko.

Mergaitei parodžius balsą, pasilenkė ir paglostė ją.
- Neverk mažute, tuoj važiuosim namo, tuoj mamytė su daktaru baigs chatint apie mergaitiškus dalykėlius,-nusijuokė.

((Kas slepias už šio gražaus veiduko, ar tik ne Gisele? XD))

Išgirdus verkiant, Gabriela paėmė mergaitę ant rankų ir pradėjo lėtai ir švelniai supt.

((O tai kas daugiau gali norėt mūsų vaiku būt, jeigu ne ji? Daugiau tokių drąsių nėra :DDD))

- Visai kaip tu, pyksta gavus mažai dėmesio,-nusijuokė atsisukęs į Gabrielą.
- Jau galim važiuot ar dar nebaigei?-paklausė žmonos.

Pažiūrėjo į gažias mamytės kurios kėlė pasitikėjimą ir ramino, todėl po truputuką nurimo ir iškėlė savo mažą rankutę, kad paliestų


((labai panašu? :DD))

((Aš tai jei nežinočiau, tai neatspėčiau iš rašymo stiliaus šiaip :DDD))

Alexas žiūrėjo, kaip mergaitė su Gabriela bendrauja ir nusišypsojo.

- Tai jau važiuojam, - nusišypsojo ir pabuciavo mergytei į rankytę.

- Tai gerai. Dėsi atgal į vežimuką, ar rankose neši?-paklausę paėmęs vežimėlį už rankenos.

- Rankose nešiu, - nusišypsojo.

Nusišypsojo savo kūdikiškai, angeliška šypsena ir toliau mosikavo rankytėmis.

Su mylima dukryte ant rankų išėjo iš palatos.