Didžioji salė

Nicolė susiraukė, dėl nekviestosios Giselės savivaliavimo. Atsistojusi, Danvers ištiesė lazdelę Plastic Smile stalo pusėn ir visą Tamyros taurę su vynu pavertė bjauria žiurke, kuri nušoko nuo stalo ir dingo po grindimis. Tuomet Nicolė jau plačiai nusišypsojo.
- Sveiki, mieli Durmštrango instituto mokiniai. Labai gera jus visus vėl matyti susirinkusius šioje salėje. Tikiuosi, kad metai jums neprailgs ir linkiu juos užbaigti kuo geriau. Na, o šiandien mūsų salėje nemažai svečių - tai kvidičininkas Alex Wilson, kuris būdamas labai maloningas, pažadėjo šiemet 50 geriausių mūsų mokyklos mokinių, padovanos savo autografą. Taip pat į šventę atvyko magiškųjų nelaimių ir katastrofų departamento vadovė Gisele Sarah Night bei magiškųjų žaidimų ir sporto departamento vadovas bei inkvizitorius Taylor Garwin. Prašau pastarąjį papasakoti apie tai, ką jis šiemet ketina veikti mūsų mokykloje,-papasakojo ir paplojo pati sau. Tuomet atsisėdo laukdama Tayloro kalbos.

Tam išsigando kai pamatė šalia savo rankos žiurkę ir nusivylė, kad neteko savo vyno.

Tayloras atsistojo, su pluoštų kalbos korteliu. Pamojavo visiems.
- Labas vakaras, Blue Sky mokiniai, bei kiti mokiniai. Pirmiausiai, sveikinu su rugsėjo pirmąja, linkiu, laimės, džiaugsmo, sveikatos ir taip toliau. O šiaip, nuo šiol aš būsiu ministerijos inkvizitorius mokykloje,-pasakė ir pažiūrėjo į kortelę. Buvo primastęs kalbos su visokiom difrakcijom, interferencijom ir panašiais žodžiais, bet susimaišė viskas ir numetęs, nusprendė kalbėt iš savo baisios širdies.
- Turbūt jums įdomu, ką tai reiškia? Jeigu ir ne, vistiek atsakysiu - karts nuo karto, o pažadu, tai bus tikrai dažnokai, pagal buvusio magijos ministro Stefan Snape de Lefevre ant-mirties valgytojų įstatymus, atvyksiu patikrinti kiekvieno mokykloje dirbančio mirties valgytojo, ar dėl to įtariamo žmogaus. Ir tai gali būti netgi mokiniai. Atpažinus naują mirties valgytoją, nuvešiu jį kankinimams į ministeriją. Taigi, prižadu užpisti jus taip dažnai, kad mane net pamilsit. O dabar, geros šventės,-išsišiepė kaip saulutė ir lyg niekur nieko, kibo valgyti kotletukus su daaaaaaaaug baltos mišrainės.

Nicolė paplojo Taylorui ir vėl atsistojo.
- Ačiū buvusiam mūsų mokyklos Blue Sky mokiniui. O dabar norėčiau pakviesti dar vieną Blue Sky pasididžiavimą, buvusį pirmūną, Alex Wilson,-pakvietė Alexėjų.

Alexas atsistojo po salę griaunančių plojimų jam, superžvaigždei :DD
- Sveiki brangūs mokiniai! Žinau, kad manęs neklausysit, nes aš ir pats ten sėdėdamas,-parodė ranka į vieną Blue Sky suolo vietą, kurioje dabar sėdėjo žavinga ilgakojė raudonplaukė aštuntokė,-nesiklausydavau kvailų dėdulių prie mokytojų stalo, kalbų. Bet kadangi aš esu ne tik labai jaunas, bet ir labai gražus, tikiuosi, kad viena kita žavi mergina pasiklausys mano skambaus it varpelis balso,-nusišypsojo ir patenkintas apžvelgė salę.
- Taigi, mane čia pakvietė paaiškinti, kaip man pavyko suderinti grožį, populiarumą, merginas bei gerą mokymąsi. Merginų Durmštrange teturėjau vieną, bet su ja šiaip praleisdavo daug laiko. Grožiui daug laiko neskirdavau, nes esu labai gražus iš prigimties. Dėl populiarumo nieko nedariau, mane šiaip visi dievina. O dėl mokslų, tai išvis nesimokiau - aš tiesiog gimiau protingas. Na, o jeigu jūs negimėte protingi, tada geriau pasimokykit, pravers. Geros šventės, nepamirškit pratęst bendruosiuose kambariuose arba kokioj kaptiorkėj!-rėžė ir patenkintas atsisėdo, klausydamasis nuostabių jo ausiai plojimų.

Giselė visiems paplojo ir toliau bendravo su naujais savo draugais, kurie iš tiesų buvo tokie nuobodūs, kad net Danversė užmigtų.

Tam išklausius beveik visas kalbas, įsipylė sulčių ir lėtai, bei nuobodžiai juos gurkšnojo.

Į sale kiek pavėlavusi įėjo Anna. Jis taip nepastebėtai prisėdo prie stalo. Aišku tik atsisėdusi pasitvarkė savo suknelę ir pasiėmė apsidairė. Nors ir nelabai norėjo, bet pasiėmė stiklinę su sultimis.

Išklausė jis tas kalbas be didelio susidomėjimo.Ypač nepatiko paskutinioji,Alexėjaus,su kuriuo ir taip ne itin sutarė.Kadangi visas nesąmones jau girdėjo,tai pagalvojo,kad nebus blogai,jei jis ims ir gražiai pasišalins iš salės.Ir taip niekas jo nepasiges.Atsistojo nuo kėdės ir netaręs nė žodžio išėjo.

Kadangi buvo itin prastos nuotaikos,tai net nesiklausė jis tų tuščių pliauškalų apie naujus mokslo metus.Sukryžiavo rankas ant stalo ir padėjo ant jų galvą.Mintys plaukiojo kur sau tinkamos,pats vaikinas buvo totaliai atsijungęs nuo aplinkos.

-O šokiai kokie nors bus?
Giselė nusijuokė paklaususi Alexėjau gana durno klausimo, bet Giselė tiesiog buvo labai laiminga moteris, tai sėdėt ir nieko neveikt ne itin troško.

- Jei ir bus, tai aš tikrai neisiu,-nusijuokė ir parodė į koją įtvare. Tada toliau krimto kažkokį pyragą - dabar už visus metus atsivalgys.

-Alexai, kas tas gipsas, ar kas čia.. Ant vienos kojos patrypčiosi..
Nusijuokė ir pastebėjo, kad Iansas pasišalino.
-Kur tas pasidėjo?

- Šiaip ar taip nenoriu, jaunystėj atsisiaučiau, dabar tesinori tyloj vienam sėdėt prieš teliką ir žiūrėt krepšinį arba futbolą,-nusijuokė ir gūžtelėjo pečiais, atsakydamas apie Ianą.

-Tu juokauji?
Negalėdama patikėt tokiais baisiais Alexėjau žodžiais sugribė jį už peties.
-Alexai, tu dar labai jaunas... Nekalbėk taip..

- Tada prisišėlau, kai buvau dar jaunesnis, bet esmė tame, kad jau tingiu duotis,-nusijuokė.

-Tai ne tiesa, Alexai.. Aš manau viskas praeis ir vėl atsigausi..
Nusišypsojo ir užsikėlusi koją ant kojos atsigėrė vyno. Svajojo apie kažką mielo ir šilto ir tokio nuostabaus, kad net širdis kelioms sekundėms sustotų, labai norėjo tokio dalyko, tik dėja nelabai žinojo, kas tai, ir iš kur tai gauti..

- Tikiuos ne, aš labai laimingas būdamas ramus žmogus,-nusijuokė.

Kadangi Alexas buvo toks protingas, tai nusprendė jo paklausti:
-A. gal žinai kas yra labai miela, gera ir nuostabu... Ir taip stebuklinga, kad gavus tai širdis tiesiog aprimsta ir jai nereikia nieko, nieko daugiau?
Nusišypsojo vis dar žiūrėdama kažkur į tolį.

- Nežinau,-papurtė galvą, aplamai Giselė klausdavo keistų klausimų. Gana labai keistų.

-Žinau, kad žinai... Esi norėjas ko nors taip, kad bet kokiu būdu norėjai tai gauti?
Toliau šypsojosi sienai.

- Ne, viską, ko norėjau, gavau be pastangų, o dabar nenoriu nieko,-gūžtelėjo pečiais.

Supratusi, kad Alex'as jai tikrai nieko neatsakys, atsistojo.
-Ate visiems..
Nusišypsojo ir išėjo, mąstydama kur surasti atsakymą.

- Iki,-pasakė ir sumąstė, kad laikas ir pačiam vilktis. Atsisveikinęs patepė.

Kilstelėjo galvą ir pastebėjo,kad visi ima pamažu skirstytis.Tokios lievos mokslų metų pradžios šventės dar nebuvo Durmštrange.Pasiėmęs kelis šokoladinius pyragėlius nieko nesakęs kitiems išėjo iš salės į bendrąjį kambarį.