Miško pakraštys

Matthew lėtai pakėlė akis vos pajutęs, kad kažkas artinasi. Pamatęs vilkolakį priešais0save, jis susikryžiavo rankas ant krūtinės ir įsispoksojo.

Charly urzgė ir šokinėjo į priekį kai pasiutęs šuo. Galvojo ar M. atpažins.

- Cūcikai, nepyk, pedigree skanėstų nettriu...-paerzino charly puikiai suprasdamas, kad kitas vilkolakis jau seniai būtų nurovęs Matthew galvą nuo pečių.

Pagriebė vaikiną už kojos parvertęs prispaudė prie žemės. -Na pažiūrėkim ar stipresnis tapai...

- Baaaik,-Matthew išsilaisvino ir atsistojęs nusivalė sniegą. Stipresniu tapti jis nesistengė ir jamtai nerūpėjo, tuo labiau nemėgo vaikinas vampyriškai elgtis ir išvis nebuvo nuotaikoj šiandien.

Charly atsivertė. -Tai kas tau dabar? Tokio nenuotaikoj nesu tavęs matęs,-nusijuokė,- vampyriška depresija?

Matt'as pats gerai nežinodamas atsirėmė nugarą į medį ir gūžtelėjo pečiais.
- Nežinau, gal užėjotoks dalykas, kuris prasideda raide m, o baigiasi ė? Iškart atsakau, kad tai ne menopauzė, jei ką,-nusijuokė nors negarsiai, bet kažkokia paklaikusi varna išlėkė iš medžio rykaudama.

Charly atsisėdo ant sniego ir patrynė rankas. -Meilė pavojingas dalykas,ne vieną kartą nudegiau,-nusijuokė.

Matthew patrukčiojo pečiais ir lėtai, tarsi į negirdimos muzikos taktą, palingavo.
- O aš tai ne, man išvis pirmą kartą taip,-šyptelėjo puse lūpų apžvelgdamas vakarėjantį horizontą.

Charly pažiūrėjo horizontą. -Bet nežinau ar tu turi tą problemą,nuo kurios man pavyko pabėkt...kaip tau su amžimu gyvenimu?

- Aš gal amžinai negyvensiu, gal pabos ir susileisiu negyvėlio kraujo,-nusijuokė pakraipydamas galvą, apie tai Matt'as nedažnai pamąstydavo.

Nusijunkė. -Numirelio kraujo? Aš galvojau,jad jum galvas raut reik,-net atsilošė iš juoko.

- Kas aš tau, Edvardas iš twilight'o?-Matt'as prunkštelėjo ir surimtėjęs pažiūrėjo į Charly skvarbiu žvilgsniu.
- Aišku, tai veikia irgi, bet kas norėtų mirt nukirsdinant galvą?

-Gal truputį jo,-nusijuokė,-ne šiaip mano sesuo pradėjo tą vampyrų ir vilkolakių kartą,tai ten gal kitaip kas.

Matt'as kiek nelabai suprato apie tą vilkolakių ir vampyrų kartą, bet tai jį neitin ir domino.
- Ko tu nuolat apie tus vampyrus, vilkolakius? geriau papasakotum, kaip šeima, vaikai, trys šunys ir katė...-nusijuokė atsidiesdamas nuo medžio, kolei neprišalo.

-Nubraukiam šeimą,vaikus, du šunis ir katiną. Tai išeina,kad aš vienišius su šuniu,-pakrypavo galvą.

- Nu tai ką, sakyčiau pats geriausias gyvenimėlis tau dabar,-Matt'is kažkaip net užpavydėjo biškiuką ir padaužė Charly į petį.

-Man ir patiko,bet su amžium jau noris šeimynos,labiausiai ka iš taves atima mylimaja ir su ja sukuria šeima.

- Su amžium...-Matt'as prunkštelėjo, tas Charly gal visai beprotis, kad jau žmonos ieškosi? Dieeeeeveee...
- Kas atėmė? Ji mirė?-Matthew gan nekorektiškai pasidomėjo, bet realiai jis visad pirma pasakydavo, paskui pagalvodavo.

Charly nusijuokė. -Neee,Hoge su viena draugavau,poto ji atvažiavo čia susipažino su tokiu fyfu blondinu, kai pats pasirodžiau buvo pervėlu. Nesenei vėl apsigyvenau su mergina,po savaitės ji pabėgo su to blondino dvyniu,-dabar Charly skanei juokės iš šitos likimo dovanėlės. -O tau tai dar pirmiau uždaugt reik.... S u b r ę s t i,-lėtai pasakė paskutinį žodį ir paleido sniego į vaikiną.

- Aaa tai tada turi sakyt, ne kad ją atėmė, o kad ji išėjo, nes žmonės žmonių neatima, jie patys išeina kai to nori, kur jiem geriau...- Matthew užfilosofavo ir aiškino Charly gyvenimo tiesas ir dogmas, kolei negavo iš gniūžtės.
- Ei, aš tai dar spėsiu per šitiek metų subręst, bet tau taip pat jau laikas būtų, pats gniūžtėm laidaisi, ristis nori kaip vaikas...-nusijuokė ir besivalydamas sniegą traukė Charly per dantį.

-Koks piktas kūdikis,- nusijuokė ir paleido gniūžte,,- einam į kokį barą sušilsim,papasakosi apie savo meilę.

- Einam, bet aš ne boba, kad viską čia pasakočiausi lyg melodramoj,-nusijuokė nekreipdamas dėmesio į paties Charly vaikinėjimus.

-Tu ką....aš ir ne boba,man tik : gera ,negera,didelė krūtinė ar vidutinė,-nusijuokė ir nuėjo su Matthew link ežero.