Heros Sneip kabinetas

((Tai tu dar jos nesugebėjai pralinksminti ;DDD Po to pamatysi ką aš sugalvojęs ;DDD))
- Nes aš motina, tu taip pat būtum norėjusi vaiko ir nesvarbu iš kur jis.- Pasakė ir prilaikė su koja duris, kurios jau pradėjo užsidarinėti.

Hera atsilošė ir pagalvojo tada pažvelgė i dukrą. -Tada aš gailiuosi kad nesugebėjau tau palikti ko tu troškai.

- Nesvarbu.- Iš jos veido dingo ta šypsenėlė ir jos veidas vėl tapo bejausmis.
- Viso.. mama.

-Prisimenu tave maža rausvą ir silpna...tada įsivaizdavau tave būsiant talentinga,linksmą,subtilia kaip tėvas,nebijančia išukių kaip aš. Blaiviai mąstančią,galvojančia apie ateitį ir pasėkmes. Bet tau augant vis prarasdavau ryšį tarp mūsų. Kartais atrodo jai apkabinčiau tave tu tartum atšiltai. Žinau kad išmano lūpų tai skamba beprotiškai...bet...,-Heros gerklėj tartum kas užstrigo.

Anna prunkštelėjo.
- Tu galvoji man užtektu tik tavo apkabinimo?- Net nusijuokė.
- Nepamiršk kas mane tokia pavertė.- Atsisuko į mamą paleisdama duris.
- Išprievartavimas buvo tik tam, kad įgaučiau savo galias, tiesa?- paklausė veriančiu žvilgsniu pažvelgusi į mamą.

-Nežinau,ar del to tau ar ne...man buvo kitaip...visai jauna viską patyriau,todėl norėjau tave apsaugot. Nors ištiesų viska tik labiau gadinu,-pripažino.

Anna nužvelgė motiną.
- Gerai, neturiu apie ką daugiau kalbėtis. Kaip sakiau, tavo namuose mano daiktų nebėra.

Atsiduso,užvertus darbus išoko pro 6 aukšte esantį kabineto langą.

Anna apsisukusi išėjo.

Hera įėjus trenkė durim. Atsisėdus prie stalo grubiai užvertė šeimos nuotrauką.

Mergina atskubėjo paskui mama ir tik mostelėjo ranka. Durų spyna atsirakino, o Anna atėjusi į vidų pati užtrenkė duris ir į jas atsirėmė.- Atsiprašau mama..- Atsiduso nunarinusi galvą.

Hera tylėjo ir žiūrėjo į kilimėlį kuris dengė neišsivaliusį krauja po Danielito nužudymo.

Atsiduso ir priėjusi prie mamos apsikabino ją.- Myliu tave..- Pasakė užsimerkdama. Kartais ne tik Heros, bet ir Annos širdis suminkštėja.

Hera sudrebėjo. Apkabinus dukrą piglaudė skruostą jai prie galvos. - Kodėl tu su manim taip?

- Atsiprašau.. tiesiog nervai.. o gal jau ir depresija.. Dėl Shay.. senai ją mačiau, jaudinuos dėl jos, o dar mokslai.. Nemiegu naktimis..- Atsiduso.

Hera paglostė juodus dukros plaukus. - Pagyvenk pas mus, padėsiu pažiūrėt Shay. Man tai tik malonumas.

- Bet mama, mokslo metai.. o jeigu aš jos nebenorėsiu paleisti? Arba dar blogiau.. manęs gal ji net neatsimins..- Atsiduso merginos ir jos skruostu ašara nuriedėjo.

Nubraukė ašarą. -Tada aš ją pažiūrėsiu,ji gi Snape nepražus... Gerai ,kad kai taves laukiaus metais ankščiau baigiau mokyklą ir jau mokytojavau,-šytpelėjo.

Atsiduso ir pažvelgė į mamą.- Mamą, o galima aš ją su tavim paliksiu? Čia, mokykloje.. tikiuosi ji tau netrukdytų..- Tiesiog paprašė mamos.

Pagalvojo. -Mokytojų bendrabutį galėtum,bet nežinau,kaip tu ten pateksi.

Atsiduso.- Nu gerai, nesvarbu...- Pasakė paleisdama mamą ir nusivalydama ašaras.

-Varom pas mane,šiandien eilė vakariene ruošu tėčiui,o tu taip mėgsti jo maistą. Pasiimtum Shay,visi drauge pabūtum,-šyptelėjo.

Nusišypsojo ir nužvelgė mamos akis.- Bet mama, o jeigu nenorėsiu jos paleisti?- Paklausė atsidusus..

Nusišypsojo ir paėmė Anna už rankos. - Nes aš žinau,kad pabūvus su ja sugebėsi paleist, nes labai myli.

Atsiduso.- Man atrodo, kad jau nebesugebėsiu savo mažosios princesės paleisti..- Pasakė labai jau liūdnai.