III skyrius: Runos ir kiti hieroglifai

-Jam galas,-išsitraukė lazdele.

- Kam? tam kuris žiedą davė?- Nusijuokė iš mamos.
- Nedrįstum jo pulti, o be to, tau prieš jį nepavyktu pastovėti.

-Už mane galingesnių gyvū jau nėra,-Hera jau senei slepia tikrtuosius savo sugebėjimus.

Nusišypsojo.
- Voldemorto tu nenužudysi.- Pasakė su maža šypsenėle veide.

- Galit tyliau, visą dieną biblioteka pilna triukšmo... - kiek zyziančiai praėjo Tam, vistik dirbo bibliotekininke.

Anna nusišypsojo.
- Tam!- Vos nesucypė.- Ateik.

Tam su nuvalkiota, pavargusia šypsena atėjo šalia.

Apsikabino savo drauge.
- Viskas gerai?- Paklausė susirūpinusi.

-Mano Valdovas...jis buvo nugalėtas,-Hera prisėdo. -Kada?

- Taip, tiesiog pavargau per tą rūtiną ir dar kiek sunku.. O tu kaip?

- Su mama kalbu ir tiek.- Nusišypsojo net nepasižiūrėdama į ją.
- Galiu gal kaip nors tau padėt?

- Nea, susitvarkysiu, - šyptelėjo lūpų kampučiais. O mintyse pridėjo dar žodį "Tikiuosi".

Atsiduso.
- Dar turi ko nors stipresnio? Mums abejoms reikia nusiraminti.

- Jap, turiu, - parodė į rankinę.

-Anna!,-kiej pakėlė balsa. -Mes nebaigem.

Nusišypsojo.
- Tai išgersi su manim?- Po to atsisuko į mamą.
- Neturiu ką daugiau tau pasakyti.

Tam pastatė butelį stipraus vyno ant stalo.
- Jei ką, ne aš ir čia jo nebuvo. Į sveikatą, šnekėkit toliau, - mirktelėjo ir išėjo.

Nusišypsojo draugei.
- Ate.- Pasakė pavijimui ir atsisuko į mamą.

Hera gal būt iš baimės ar iš to jad senei medžiojo. Pagriebė dukra už kaklo ir prirėmė prie vienos spintos. -Gerbk savo motina Anna,nes neviena syk tave gelbėjau.

Anna susiraukė.
- Bet tik per tave mane reikėdavo gelbėti.- pasakė ir suėmė mamos ranką. Ji pasižiūrėjo į mamos akis.
- Mama, čia baimė?- Jos veide pasirodė pašaipi šypsena.
- Negalvojau kad tai pamatysiu tavo veide.

-Sakyk tiesa iš kur tas žiedas...,-baimingas akis pakeitė tos kurios žvelgdavo į kankimamus ir žudomus žmones.

Jos veide vėl pasirodė šypsena.
- Slėpk akis kiek nori, veidas, tavo visas kūnas net parodo, kad bijai pripažinti tiesą.

Hera net nustebo negi jos dukroj...? Negi jos dukroj Voldis?! -Tiesa tu matai baime. Nes nebežinau kaip elgtis kai viskas slysta iš rankų.

Nusišypsojo.
- Mama, tu man suteikei didesnę dovaną, negu pati galvoji.- Nusišypsojo.
- Aš matau kiekvieną emociją tavo veide.

Hera galiausiai suvokė . Annos galios jau pasirodė. -Hm,-Sneipiškas žilgsnis ir pasilenkus tyliai jai į ausį. - Žiauriai nužudyk jį...,-ištiesė Annai savo lazdele su kuria nekiks įkalčių.

» VII skyrius: Ateities spėjimas
» IX skyrius: Eliksyrai
» Vi skyrius: Pasakos
» II skyrius: Gyvūnai ir augalai
» V skyrius: Kvidičo įdomybės