Pajūris

***

Danielius su Giselina susikabinęs rankutėm, lėtai apsidairydami po miestą, priėjo paplūdimį. Prieš išeinant išgėręs du buteliukus to eliksyro, Danielius stebėdamasis vis pažiūrėdavo į mėnulį, nes kaip jis atrodo pilnaty atsiminė matęs turbūt tik prieš kokius šešis-sptynis metus.
- Man čia kažkodėl patinka labiau, nei viešbučio paplūdimy... Kažkaip natūraliau, kiekvienas akmenukas nenurenkamas vos išplautas, ir tų nors ir naudingų, bet įkyrių patarnautojų nėra...-pasakė Giselei dairydamasis aplink.

-gamtos vaikas tu pas mane.. kaip netikėta..
Giselina nusijuokė, ir letai žingsniavo medinių lentų taku, kuris buvo ne pirmos jaunystės, o kai kur jau užpustytas smėliu, arba nulaužtas.

- Kaimo berniokas iš suvalkijos lygumų,-nusijuokė švilpaudamas kaip tyčia. Bet kartais Danieliui tikrai prasiverždavo polinkis į gamtą arba netikėtas romantiškumas.

-kaip aš mėgstu ta daina...
Tai buvo tikriausiai vienintelė liaudies pamėgta daina, kurią ir Giselina dievindavo.. ir visad įsivaizduodavo tą bernioką iš suvalkijos tokį užsikačelinusį su šiaudu burnoj, ir be maikės.

- Ko tu tik nemėgsti... Turbūt iš visų pasaulio dalykų tik kedai ir kakava tau ne prie širdies,-nusijuokė atsargiai vingiuodamas tuo takeliu šalia Gis.

-bet vistiek tu geriausias iš visų mano mėgiamų dalykų sąrašo..
Giselina mėgo mylėt Danielių.. kažkaip keistai mėgo jam gražius dalykus kalbėt ir visaip jį išaukštint..

- O tu tikrai mieliausia mano kadanors pažinota mergina,-nusijuokė ir eidamas apkabino Giselę abiem rankom per šoną.

-nuo druskingos iki pačios mieliausios... smagu..
Giselina nusijuokė, lėtai lygiu ritmu kaukšėdama kablais į lentas.

- Tada buvau labai keistoj nuotaikoj, šiaip tai tu juk mano rožinis pyragėlis, kuris labai, labai saldus,-nusisijuokė ir tvirtindamas savo protinguosius žodžius rimtai linktelėjo.

-Taip, taip...
Giselina nusijuokė, tačiau aišku, jos širdutė aiškiai pamaloninta buvo..
-Truputį sustokim.. nusiimsiu batus.. takas baigiasi..

- Aha, gerai,-visiškai sutikdamas su Gis mintim, Danielius sustojęs nusimovė savo batus.

Giselina susilenkus gal minutę bandė atsisegt batus ir galiausiai tai padariusi, pasiimė juos į ranką ir atsitiesė.

- O smėlis dar šiltas,-apsidžiaugė Danielius nulipęs nuo takelio.

-smagu..
Gis šyptelėjo ir taip pat greitai atsidūrė ant šilto, tačiau truputį akmenuoto smėlio.

Danielius vėl pačiupo Gis ranką ir patraukė prie vandens.
- Kaip man su tavim čia gera,-prisipažino merginai, o ir šiaip matės, kad jo nuotaika 1000 kartų geresnė.

Giselina tik kaip durnelė šypsojos ir nieko nesakė, tikriausiai ir taip matės, kad jai labai viskas gerai, gal net per daug gerai..

Danielius patenkintas mosikavo rankom ir spardė akmenukus sau po kojom.

-koks malonu čia oras...
Giselina laisva ranka, perbraukė sau per kitą ranką, labai jai patiko tokia šiluma

- Aha...-pritardamas Danielius giliai įkvėpė ir sustojo paimt gražaus akmenuko, kurį pradėjo apžiūrinėt.

Giselina palaukė kol tas ten pažais, todėl pasisukus į jūrą, žiūrėjo į mėnulį, kuris šiandien labai patingai, ryškiai spindėjo

Danielius patenkintas ir žaidė su tuo akmeniu, o paskui jį numetęs pasidžiaugt kitiem, atėjo ir apsikabino Giselės juosmenį.

-Žinai greitai serialo premjera... eisi su manim?
Giselina atsargiai pasiteiravo, nes galbūt Danielis vengė viešumos, o mergina jau suknelę tobulą išsirinkus buvo, bet be vyro pašonėj ji neatrodys taip gerai..

- Vienos ir neišleisčiau,-nusijuokė dėdaas smakrą merginai ant peties.

-jau išsirinkau suknelę... ji tokia tobula.. tokios tamsiai raudonos, gero vyno spalvos, su milžinišku skeltuku... ji tokia tobula...
Giselina matė tą suknelę vienos iš prabangių parduotuvių vitrinoj, tačiau nedrįso pirkt, nežinodama ar turės lydintį asmenį.