Miško Sargo Apleistas Namukas.

- O kuom aš esu labai ypatingas?
Iškart paklausė, nes pro jo ausis net visokios gudrios frazės niekada nepraslįsdavo.

-nekenčiu šito klausimo... nes nemoku į jį atsakyt..
Audrina tokį įpatingumą per savo gyvenimą sugebėjo įžvelgti tik dviejuose vaikinuose.

- Na ką tada, svarbiausia, kad aš vadinasi, kažkuo ypatingas.
Linksmai atsakė, nes Audrey pakėlė ir taip iki tol buvusią labai neprastą nuotaiką.

-ką veiksim dabar???
Audrina iškėlė vieną antakį, mąstydama ką čia tokio galima veikti, vėlų vakarą, apleistam name, dviese...

- O ką tu pasiūlytum?
Meilią šypseną pastatęs Matt'as pasuko savo galvą į bičiulę.

-pasiūlyčiau, pasakityt, bet nemanau, kad tau tai įdomu... monopolio čia nėra.. nežinau, aš tokia nuobodi..
Susinervinus dėl savo neoriginalumo Audrina paslėpė veidą, tarpe tarp sofos ir Metto peties

- Užtat galim pažaist tiesą-drąsą,-vaikinas pasiūlė kilstelėdamas antakius į viršų - taip darydavo, kai kuo nors susižavėdavo.

-nuoga lauke nebėgiosiu...
Audrina iškart prižadėjo, nes lauke buvo baisiai šaltą, o susirgt ir patekt nepatikimam medikui Metthew į rankas, būtų labai negerai.
-Bet aš sutinku su tavo pasiūlymų.

- Gerai, galėsi nebėgiot. Lauke,-nusijuokė ir pasitraukęs į sofos galą per saugų atstumą nuo Audrey, atsisuko į ją ruošdamasis žaidimui.

Gerai, dabar viskas Audrinos akimis atrodė baugiai, įpatingai Metthew, kuris kažką blogo jau galvoj turėjo, tačiau juk negalima visada visko bijot.. Pakalbėjus su savim Audrina irgi nusigrūdo į sofos galą ir patogiai įsitaisius, žiūrėjo į seną paveikslą kažkur kambario kampe.
-pradėk.

- Taigi, tiesa ar drąsa?-paklausė mintyse jau po truputį statydamas užduotis abejiems atsakymo variantams.

Audrina prikandusi lūpą lygiai 28 sekundes galvojo ir mąstė, ką pasirinkti, tačiau pradžiai nusprendė nuo sofos nekilti.
-Tiesa.

- Aišku... Tai tada prisipažink: kiek laiko darai namų darbus ir praleidi prie knygų?-nusijuokė paklausęs, nes tai tikrai turbūt nebuvo pats asmeniškiausias Audrey klausimas, bet jis Matthew buvo vienas iš labiausiai rūpimų.

-na 10 valandų aš miegu.. lieka 14.. 6 praleidžiu mokykloje.. turiu 8.. na, tai kokias 4-5 aš tikrai praleidžiu su knygom.. visgi bibliotekoj sėdžiu..
Audrina nusišypsojo, pati pirmą kartą skaičiavo savo laiką.
-Tai.. tiesa ar drąsa?

- Viskas aišku...-Matthew ir su pavydu, kokia stropi Audrey ir su pasidžiaugimu, kad jis tiek daug nevargsta, atsakė. Tuomet ilgai negalvojęs, vaikinas pasirinko drąsą.

-drąsa... parodyk man savo iltis...
Audrina šiaip jau labai daug laiko, norėjo pamatyt, tuos įžimiuosius vampyro dantis, visgi šiais laikais, jau tapo madinga susimest su vampyru..

- Man taip paprastai neišeis,-aišku išeitų, bet Mett'as iškart persimainė nelabai norėdamas jas rodyt, nes paskui būna sunku į normalią būsena grįžt ko nors nesukramčius.

-Tokios žaidimo taisyklės... prašau..
Audrina dar labiau atšlijo, nes nelabai žinojo, ko dabar reikėtų tikėtis iš vampyro.

- Bet neišsigąsk ir nepabėk,-paprašė merginos, nes jaustųsi siaubingai, jeigu Audrey klykdama išbėgtų iš namuko. Susikaupęs ir suspaudęs kumščius Matthew tą keletą sekundžių turbūt labai juokingai raukėsi, o tada atsuko veidą į Audrey ir išsižiojęs rodė kur kas didesnius ir labai smailius iltinius dantis.

Audrina susikaupus laukė, kol pamatys kokį stebuklą, tačiau iltys buvo visai simpatiškos, ir ne tokios jau baisios..
-geras... bet tu negali sukąst žadikaulio..
Audrina vos laikės neištiesus rankos ir nepradėjus, dantų čiupinėt, keistoka buvo, bet visgi naujas dalykas..

- Kažkiek galiu, bet jos tada juokingai išlenda,-nusijuokė, nors dabar šiek tiek šalinosi merginos.

Audrina bandydama susivokt, kad dabar taip ramiai sėdi prie pavojingo padaro, nusišypsojus prikando lūpą.
-O kaip tu jas atgal susikiši?

- Paprastai. Nežinau kaip paaiškint. Tiesiog kaip tu moki užmerkt akis, taip aš moku padaryt iltis normalias,-tarsi tai labai įprastas reiškinys būtų, Matt'as truktelėjo pečiais. Aišku vampyrui prie žmogaus su iltimis žaisti kur kas sunkiau, nei pagal jo pavyzdį užmerkt akis, bet Matthew vėl truputį nemaloniai pasiraukęs, po keletos sekundžių šypsojosi su normalaus žmogaus dantimis.

-įdomu... tai beveik nepanašu, į tai ką rašo knygose...
Audrinos sausos knyginės žinios vampyrų atžvilgiu jau buvo labai praplėstos

- Nežinau, ką rašo knygose, bet tikrai žinau, kad aš gražesnis vampyras nei tie, kuriuos medžioja Buffy... Tai tiesa-drąsa?-nusijuokė greitai pereidamas nuo jam nelabai malonios vampyrų temos prie žaidimo.